• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors į vestuves vis dažniau įsilieja vakarietiški elementai, dauguma jaunųjų vis dar renkasi išlaikyti senąsias tradicijas – pasitikimą su duona ir druska, židinį ar pirmąjį šokį, kurios laikui bėgant tik šiek tiek kinta, tampa estetiškesnės ir pritaikomos prie šiuolaikinės šventės formato.

Nors į vestuves vis dažniau įsilieja vakarietiški elementai, dauguma jaunųjų vis dar renkasi išlaikyti senąsias tradicijas – pasitikimą su duona ir druska, židinį ar pirmąjį šokį, kurios laikui bėgant tik šiek tiek kinta, tampa estetiškesnės ir pritaikomos prie šiuolaikinės šventės formato.

REKLAMA

Vestuvių planuotoja, „Wedding stories LT“ prekės ženklo įkūrėja Živilė Bugailiškytė sakė, kad senos vestuvių tradicijos, tokios kaip pasitikimas su duona ir druska, židinys ar pirmasis šokis vis dar išlieka. Tiesa, laikui bėgant tradicijos, pastebima, kad šiek tiek keičiasi.

„Jeigu kalbame apie tas iš seniau atėjusias tradicijas, tai pasitikimas su duona ar druska, židinys, pirmas šokis – yra išlikę, niekur nedingę.

REKLAMA
REKLAMA

Gal tiesiog modifikuojasi, kažkiek keičiasi, bet šie dalykai iš metų – į metus tikrai egzistuoja vestuvių šventėse“, – komentavo ji.

REKLAMA

Senos tradicijos išlieka populiarios

Pasak specialistės, naujų vestuvių papročių neatsiranda, tačiau esamos tradicijos, pavyzdžiui, židinio ritualas, kinta ir yra pritaikomos prie šiuolaikinės šventės laiko bei formato.

„Šiaip, gal nepasakyčiau, kad esu susidūrusi su kokiais nors netikėtais papročiais iš savo kūrybos. Iš tikrųjų, tiesiog tos tradicijos, kurios jau egzistuoja, jos keičiasi.

REKLAMA
REKLAMA

Pavyzdžiui, židiniai daromi nebe taip, kaip įprasta – anksčiau būdavo apie vidurnaktį, o dabar bandoma kelti į pirmą dienos pusę, jei įmanoma – net į santuokos ceremoniją.

Nesvarbu, ar tai humanistinė, ar bažnytinė santuoka – jei pavyksta, židinys yra integruojamas į ceremoniją. Jei ne, tada keliamas po vakarienės, bet stengiamasi jo nenukelti labai vėlai“, – akcentavo pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dauguma porų nori išlaikyti tradicines vestuves

Ž. Bugailiškytė atkreipė dėmesį, kad dauguma jaunųjų renkasi išlaikyti tradicijas vestuvėse, nes jos svarbios jiems ar jų tėvams, o jų atsisakoma tik retais atvejais dėl šeimos pasikeitimų

„Aišku, dauguma renkasi tradicijas. Ir aš pati nerekomenduoju jų atsisakyti, jei jos svarbios patiems jauniesiems ar jų tėvams. Jei bent vienai pusei tai yra reikšminga, geriau tas tradicijas išlaikyti.

REKLAMA

Didžioji dalis porų yra linkusios jas išsaugoti savo šventėje. Jeigu ir atsisako – pasitikimo ar židinio – tai dažniausiai dėl šeimos pasikeitimų, sudėties: nebėra vieno ar abiejų tėvų. Bet tai tikrai yra reti atvejai“, – dalinosi įžvalgomis „Wedding stories LT“ prekės ženklo įkūrėja.

Vestuvių planuotojos nuomone, tradicijos, tokios kaip pasitikimas ar šeimos židinys, priklauso nuo šeimos situacijos ir santykių, o jaunųjų dovanos tėvams dažniausiai pakeičiamos simbolinėmis, tačiau dažniausiai apsiribojama padėkos žodžiu.

REKLAMA

„Galima dar sakyti, kad pasitikimas ar židinys priklauso nuo šeimos sudėties – ar visi tėvai dalyvauja, ar visi kartu, ir nuo santykio su jaunaisiais: artimo ar labiau formalaus. Tai tikrai turi įtakos.

O dėl jaunųjų dovanų tėvams – visada sakau, kad pati didžiausia dovana yra pati šventė. Jei jaunieji nori dar kažką padovanoti, tai jau būna kitokios formos dovanos – nebe medeliai, o labiau patyriminiai dalykai: spausdintos nuotraukos iš vestuvių dienos, bilietai į teatrą, vakarienė, spa.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tai labiau patirtys nei fiziniai daiktai. Tačiau ir tai nėra dažnas reiškinys. Didžioji dalis jaunųjų atsisako dovanų tiek svečiams, tiek tėvams – tiesiog pasako padėkos žodį, ir tiek“, – pastebėjo ji.

Neįprasti vestuvių elementai

Ž. Bugailiškytė teigė, kad neįprasti vestuvių elementai paprastai yra žinomi iš anksto, o vienas iš naujesnių vakarietiškų pavyzdžių buvo humoristiškas „first look“ (liet. pirmasis žvilgsnis/susitikimas), kai liudininkas, apsirengęs nuotakos suknele, pasitiko jaunikį.

REKLAMA

„Apie tokius neįprastus dalykus dažniausiai sužinau iš anksto, tai nebūna staigmena pačią vestuvių dieną. Gal vienas iš paskutiniųjų – bet atėjęs labiau iš Amerikos – tai vadinamasis „first look“, pirmasis nuotakos ir jaunikio susitikimas.

Tik šįkart jį inicijavo liudininkas, kuris apsirengė nuotakos suknele ir taip pasitiko jaunikį. Tai yra toks vakarietiškas momentas, kurį visai neseniai teko matyti vestuvėse“, – kalbėjo ji.

REKLAMA

Vestuvių planuotoja pabrėžė, kad į Lietuvą grįžta senosios tradicijos, pavyzdžiui, nevienodos lėkštutės, arba vakarinė dalis perkeliama į senelių kiemą.

Tradicijos tampa estetiškesnės, šiek tiek modifikuojasi, ši tendencija – sugrįžti prie tradicijų – dabar jau pradeda ryškėti.

Kiek kainuoja suplanuoti vestuves?

Anksčiau naujienų portalas tv3.lt skelbė, kiek maždaug kainuoja vestuvės Lietuvoje. Renginių ir vestuvių planuotoja, „Atwedding.lt“ įkūrėja Agata Tomaševskaja nurodė, kad kai kurios poros planuoja šventę už 20 tūkst. eurų su 60 svečių, kitos išleidžia ir 90 tūkst. eurų, kviesdamos vos 30 artimiausių žmonių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dovilė Ciūnienė anksčiau pasakojo, kad vestuvių planavimo kaina labai priklauso nuo planuotojo patirties, profesionalumo ir šventės dydžio, ji gali svyruoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų vien už organizavimą ir koordinavimą.

„Kaina labai priklauso nuo planuotojų: jų patirties, profesionalumo, darbo metų. Kainos rinkoje svyruoja: nuo 500–600 eurų iki 1 000 ar net 2 000–2 500 eurų. O kai kurie ima ir apie 4 500 eurų.

Tai – tik už organizavimą, t. y. planavimą ir koordinavimą. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo šventės dydžio, apimties. Yra daug dedamųjų dalių“, – kalbėjo ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų