• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuviškos vestuvių tradicijos pamažu nyksta ir užleidžia vietą naujoms, modernų gyvenimo būdą atspindinčioms madoms. Vasarą, kai tūkstančiai tautiečių šoks vestuvėse, tik retose jų bus pamergės ir pabroliai, o piršlių, matyt, nekars niekas. Tiesa, daugelyje vestuvių bus tai, ko prieš kelis metus nebūtumėte radę net su žiburiu: foto būdelės, sienelės greta kurių galima pasidaryti asmenukę ir momentinių fotografijų aparatai. 

Lietuviškos vestuvių tradicijos pamažu nyksta ir užleidžia vietą naujoms, modernų gyvenimo būdą atspindinčioms madoms. Vasarą, kai tūkstančiai tautiečių šoks vestuvėse, tik retose jų bus pamergės ir pabroliai, o piršlių, matyt, nekars niekas. Tiesa, daugelyje vestuvių bus tai, ko prieš kelis metus nebūtumėte radę net su žiburiu: foto būdelės, sienelės greta kurių galima pasidaryti asmenukę ir momentinių fotografijų aparatai. 

REKLAMA

Vestuvių šventės organizuojantys žmonės – atviri, tradicijų vestuvėse vis mažiau, o tos, kurios dar liko, gyvuoja dėl tėvų ir vyresnių šeimos narių. Jaunavedžių pasitikimas su duona ir druska, šeimos židinio perdavimas ir kitos jaukios detalės yra dažnose vestuvėse, bet pulkus pamergių pamatysite tik mišrių porų šventėse, o piršlius pakeitė santuokos liudininkai su kuriais dingo ir senosios tradicijos.

„Čiop čiop“ renginių ir vestuvių organizatorė Živilė Aleknaitė sako, kad išlieka jaukios ir šeimyniškos tradicijos, atsilaikiusios mados vėjams.

REKLAMA
REKLAMA

„Žmonės pasitinka su duona ir druska, iškilmingas torto pjovimas taip pat dar yra graži tradicija, šeimos židinys vis dar perduodamas. Nauja tradicija yra fotografavimosi būdelės, sienelės, momentiniai fotoaparatai. Socialinė medija daro įtaką. Žmonės akcentuoja, kad reikia erdvės, kur būtų galima daryti asmenukes, fotografuotis ir gauti nuotraukas išsyk“, – kalbėjo renginių organizatorė.

REKLAMA

Anot jos, kartu su tradicijomis keičiasi ir vestuvinio maisto mados, tortai atspindi jaukumo ir paprastumo poreikį. 

„Visai neseniai buvo užsakinėjami didžiuliai tortai. Tortai buvo konceptualūs, keistų formų, neprimenantys tortų. O dabar grįžo kelių mažų tortų variantas, šeimyninis pyragas. Keksiukai, pyragaičiai niekada nebuvo išėję iš mados. Visgi saldūs stalai nėra nukrauti, vestuvininkai renkasi kuklumą. Vestuvės dabar yra stilingos, bet neperkrautos, neakcentuojama prabanga“, – savo pastebėjimais dalijosi Ž. Aleknaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Daug metų vestuves organizuoti padedanti Inga Klimienė pastebėjo, kad nyksta net tradicija tuoktis bažnyčioje.

„Žmonės laisvėja, atsisako bažnyčios. Tai buvo svarbu anksčiau, dabar į bažnyčią eina rečiau. Tradicija, kad pasitinkama su duona ir druska išlieka, tai svarbu jaunavedžiams ir jų tėvams. Jaunieji ieško naujų sprendimų, karta yra pasikeitusi. Jau 13 metų dirbu šį darbą ir matau, kaip keičiasi mados, poreikiai“, – sakė I. Klimienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ji įsitikinusi, besituokiančios poros yra daug drąsesnės, dažniau eksperimentuoja.

„Mes, paslaugų teikėjai, turime taip pat keistis, prisitaikyti, nes pasikeitimų yra daug. Tėvai į vestuves kišasi retai, net tada, kai apmoka šventę. Visgi dar pasitaiko atvejų, kai jaunieji tampa tėvų norų įkaitais. Tada vestuves planuoti labai sunku, liūdna matyti, kai mama planuoja savo šventę prisidengusi vaikų vestuvėmis. Šiais laikais vestuvių biudžetus dažniausiai planuoja patys jaunieji, atsideda vestuves keliems metams, nes taupo, tuokiasi vyresni, finansiškai savarankiškesni“, – pasakojo vestuves organizuojanti moteris.

REKLAMA

Ji pripažino, kad pasitaiko ir itin nestandartinių vestuvių, bet taip nutinka retai, vestuvės vis dar gana konservatyvi šventė.

„Būna, kad turi idėją ir ją laikai kelerius metus, kol ateina „tinkama pora“. Tradicijos tikrai keičiasi, bet tai vyksta lėtai“, – sakė vestuvių organizatorė I. Klimienė.

Vestuves planuoti padedančios „Vestuvių vėjų“ planuotojos pripažįsta, kad tradicijos kasdien nyksta. Tiesa, jaunųjų šokis ir iškilmingas torto pjovimas vis dar mėgiami akcentai. Jaunosios dar nori mesti vestuvinę puokštę ir keliaraištį, nors ši tradicija atsirado visai neseniai. Duona ir druska, pasak moterų, nebe taip mėgstama.

REKLAMA

„Piršlius pakeitė liudininkai, pamergės ir pabroliai dar yra, bet dažniau tai mišrių tautybių porų tradicijos. Mes patariame pamergėms ir pabroliams sugalvoti stilingą įvaizdį, kad nebūtų nuobodu. Pernai buvo smagios lietuvaitės ir škoto vestuvės, visi pabroliai dėvėjo tradicinius kiltus. Tokiu atveju pabroliai ir pamergės tikrai „pasiteisina“, – pasakojo vestuvių planuotojos.

Vestuvių dekoratoriumi dirbantis Julius įsitikinęs: tradicijų itin prabangiose vestuvėse beveik neliko. Žmonės nori grožio, daugybės gėlių ir įspūdžio, o duonai ir druskai vietos nėra.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Turtingi žmonės tuoktis traukia į užsienį. Italijos Komo ežero regionas itin populiarus, vestuvės vyksta įspūdingose vilose, gėlėms ir dekorui skiriama daug pinigų, o štai lietuviškų tradicijų lieka mažai“, – įspūdžiais dalijosi vyras.

Jis pripažino, kad nauja tradicija galima būtų laikyti žmonių norą, kad vestuvių aplinka būtų įspūdinga, supratimą, kad negalima taupyti gėlėms. Tiesa, tai – prabangių vestuvių bruožas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų