„Aš manau, kad valstybės viešaisiais finansais finansuojamas ir išlaikomas nacionalinis transliuotojas ne tai, kad gali, bet turėtų būti audituojamas, ir visuomenei turėtų būti viešai ir skaidriai pristatoma, kaip ir kam tos lėšos yra naudojamos“, – penktadienį Žinių radijui sakė A. Veryga.
„Neturėtų būti turbūt valstybės pinigais finansuojamų institucijų, kurios būtų šventos ir neliečiamos, kurių nebūtų galima jokiais būdais audituoti“, – teigė jis.
Taip politikas kalbėjo Seimui ketvirtadienį pavedus Valstybės kontrolei iki lapkričio 3 dienos atlikti LRT auditą.
Valstybės kontrolė turėtų įvertinti, kaip LRT veikloje laikomasi skaidrumo, efektyvumo, rezultatyvumo, atskaitomybės, nešališkumo, politinio neutralumo bei kitų principų. Būtų atliktas LRT 2021–2024 veiklos auditas.
A. Veryga pabrėžė nesiimantis iš anksto kaltinti visuomeninio transliuotojo, tačiau kėlė klausimą, kodėl taip bijoma audito.
„Aš nežinau, gal ten ir viskas yra tobulai gerai. Aš tikrai nesiimu čia kažko kaltinti ar sakyti, kad ten kas nors ką nors negero daro. Bet kodėl bijoti ir sakyti, kad toks auditas kažkokiu būdu pakenks žiniasklaidos laisvei ir panašiai?“ – sakė A. Veryga.
Jo teigimu, audito rezultatai vėliau turėtų tapti viešais ir baigti spekuliacijas apie LRT.
„Iki šiandien negalima sužinot tam tikrų top darbuotojų darbo užmokesčio, ar ne, o kodėl? Kodėl galima sužinoti kitų valstybės, pavyzdžiui, įmonių vadovų darbo užmokesčius, o čia negalima? Kodėl negalima sužinoti, kas iš ko, už kiek yra perkama, kokia čia paslaptis yra“, – kalbėjo „valstiečių“ lyderis.
„Tai yra perkama už viešuosius pinigus. Visur kitur tai yra skelbiama, o čia kažkodėl yra po paslapties šydu“, – sakė jis.
Kaip skelbė BNS, LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės teigimu, planuojamu auditu Seimas deda pagrindą iš esmės keisti LRT kryptį, nes veiklos efektyvumo auditu nebeapsiribojama – Valstybės kontrolei formuluojama užduotis įvertinti LRT misijos, finansavimo modelio, valdysenos tinkamumą.
Valstybės kontrolė paprastai pati nusprendžia, kokius auditus atlikti, tačiau institucijos darbotvarkė gali būti papildoma ir Seimo nutarimu.
Šiuo metu LRT tarybos pavedimu įstaigos Audito tarnyba atlieka žurnalistinio turinio auditą dėl žurnalistų politinio neutralumo. Jį kritikuoja žiniasklaidos bendruomenė, nevyriausybininkai, dalis politikų.
Auditą įpareigota atlikti LRT Vidaus audito tarnybos vadovė Laura Savičienė nuo penktadienio paliks pareigas, apie tokį sprendimą ji nacionalinio transliuotojo tarybą informavo trečiadienį.
Šiemet visuomeninio transliuotojo biudžetas sudarys 79,6 mln. eurų, 2026 metais – 87,8 mln. eurų, 2027 metais – 97,2 mln. eurų.
Dalis žiniasklaidos bendruomenės nerimauja, kad politikų inicijuojamas auditas, kaip ir prezidentą Gitaną Nausėdą per 2019 metų kampaniją kelis mėnesius konsultavusio politologo Mindaugo Jurkyno paskyrimas LRT tarybos pirmininku, gali politizuoti transliuotoją.
Į Valstybės kontrolės vadoves siūloma prezidento patarėja Irena Segalovičienė ragina šalies institucijas nesibaiminti auditų, nes jie didina visuomenės pasitikėjimą, tuo metu prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas yra sakęs, kad poreikį audituoti LRT diktuoja augantis įstaigos biudžetas, tačiau politikai neturėtų spausti institucijų nei tirti, nei netirti nacionalinio transliuotojo veiklos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
