Bylos duomenimis, Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2022 m. vasario 22 d. patikrinimo metu nustatė, kad Algimantas išsinuomotame valstybiniame žemės sklype, neturėdamas leidimo, neteisėtai nupjovė 88 paprastas pušis bei 1 beržą.
Šie medžiai teisės aktų nustatyta tvarka yra priskiriami saugotiniems želdiniams. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė įstatymą ir padarė 18 648 eurus siekiančią žalą aplinkai.
Algimantui buvo surašytas ir paštu išsiųstas pasiūlymas gera valia atlyginti padarytą žalą aplinkai. Pasiūlymo gera valia atlyginti žalą terminas pasibaigė 2023 m. kovo 6 d., tačiau vyras mokėti nepanoro.
Teismo posėdyje ieškovo atstovė Daiva Mikšytė prašė ieškinį tenkinti, remdamasi ieškinyje išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad sutinka su žalos mokėjimo išdėstymu, žalos mokėjimas galėtų būtų išdėstytas iki 2 metų.
Nesutiko su ieškiniu
Algimantas teismui pasakojo, kad iš Lietuvos valstybės jis išsinuomojo valstybinės žemės sklypą.
Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Sklypas buvo išsinuomotas 25 metams – iki 2044-ųjų.
Sutartyje numatyta, kad sklypą gali tekti gražinti, jeigu bus priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo.
Anot jo, sklypą valstybė perdavė su 1,44 ha plote augusiais želdiniais – medžiais ir krūmais, todėl atsakovas neturi atsakyti už valstybės aplaidumą naudojant ir tvarkant sklypą.
Institucija nenurodė, kad atsakovas šalindamas iš sklypo želdinius turi laikytis tam tikros įstatymu nustatytos tvarkos ir sąlygų.
Algimantas pridūrė, kad yra pagrindų ženkliai mažinti ieškinio sumą atsižvelgiant į jo šeimos turtinę padėtį.
Jis turi kelis žemės sklypus, kurių vienas apie 1,5 ha žemės sklypas, kuris netinkamas žemės ūkio paskirčiai, bet tinkamas miškui įveisti.
Todėl jis sutiktų padarytą žalą visiškai atlyginti atkurdamas iki pažeidimo buvusią būklę, savo asmeninės nuosavybės 1,5 ha sklype papildomai pasodindamas visavertį vietovei būdingą pušų mišką.
Teismo posėdyje atsakovas papildomai nurodė, kad jis yra ūkininkas, dirba apie 90 ha žemės, gauna išmokas. Jis turi paėmęs paskolų – pirko techniką, turi kuro skolų.
Negrąžintas paskolas sudaro apie 25 tūkst. eurų. Anot jo, jau antri metai mažėja grūdų supirkimo kainos, be to mažesnis ir derlius.
Jo šeimoje auga 2 vaikai, šiuo metu jo žmona nedirba. Jis turi avių bandą, augina mėsai, tačiau ketina atsisakyti, nes tai nepelninga.
Algimantas teigė, kad buvo perspėtas, jog nuomos sutartis gali būti nutraukta jei nepradės tinkamai naudoti žemės, todėl jis ir atliko medžių kirtimą.
Atsakovas išsinuomojo žemę iš valstybės, o valstybės institucija, nurodydama sutvarkyti sklypą, turėjo nurodyti, kad reikia gauti leidimą medžių kirtimui. Anot jo, šiuo atveju tai yra netyčinis žalos padarymas.
Teismo verdiktas
Teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies. Iš Algimanto priteistas 9 324 eurų žalos atlyginimas. Tad suma sumažinta dvigubai.
Ieškovui priteistų sumų mokėjimą nuspręsta išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant vyrą mokėti ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui po 400 eurų kas mėnesį.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.
Kai taip tai plynai visur kerta,net grybauti nebėra kur nuvažiuoti - paliktos 20 metrų miškų juostos,kad nuo kelio važiuojant matytųsi atseit miškas - privažiuoji arčiau,kur anksčiau grybaudavai...o miško ir nei kvapo nebėra.
