„Žvejodamas pamačiau plaukiojančią toli nuo kranto gyvatę. Tad su graibštu ja perplugdinau arčiau kranto, kad lydeka nepagriebtu“, – įspūdžiais dalinosi žvejys.
Tokį gyvį pirmą kartą matė ne tik jis, bet ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro biologė Grita Skujienė patikino, kad rožinės spalvos ir raudonų akių gyvatę Lietuvoje mato pirmą kartą.
Ši, jos teigimu, yra geltonskruostis žaltys, tik mutavusios, albinosinės formos. O paskutinį kartą albinosinis žaltys buvo matytas prieš 3 metus Rumunijoje, Bukarešte.
„Jis labai retai žinomas net literatūroje, trūksta ir faktų apie juos“, – patikino ji.
Albinosams gamtoje išgyventi beveik neįmanoma
G. Skujienė užsiminė, kad albinosizmo rūšių yra daug, tačiau šis atvejis – absoliutus albinosizmas, nes nėra jokio pigmento.
Tuo tarpu įprastai ropliai turi net 4 tipus spalvinių pigmentų: tamsūs, rausvi, gelsvi ir parlamutriniai (blizgūs).
„Jeigu roplio akys būtų tamsios, tada jis būtų dalinis albinistas, o čia matosi, kad akys rausvos ir tos dėmės, kurios turėtų būti geltonos, yra visiškai baltos“, – paaiškino biologė.
Tačiau, pasak G. Skujienės, paprastai gyvūnai albinistai gamtoje ilgai neišgyvena, nes yra per daug pastebimi.
„Juos dažniausiai sudrasko arba apskritai jis tampa lengvai pastebimu grobiu plėšrūnams. Taip pat tokių gyvūnų, jeigu spėja užaugti, niekas nesirenka į porą“, – iššūkius gamtoje vardijo ji.
Kadangi roplių spalva svarbi maskuotis gamtoje, dažnai dėl albinosų spalvos jų nepriima ir į savo rūšies gyvūnų būrius.
