Ekspertai primena, kad gaisrų metu į aplinką išsiskiria daug pavojingų medžiagų, kurios, patekusios į žmogaus organizmą, gali sukelti tiek trumpalaikių sveikatos sutrikimų, tiek ilgalaikių.
Kas pasklinda ore degant atliekoms
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė kalbėdama apie galimas rizikas, nurodo, kad gaisro metu išsiskiriančios kenksmingos medžiagos gali ilgam įsitvirtinti mūsų aplinkoje.
Pasak jos, tokių gaisrų metu ore susidaro toksinis debesis iš daugybės pavojingų medžiagų.
„Kalbant apie buitinių atliekų gaisrus, tai buitinių atliekų sudėtyje yra įvairiausių medžiagų ir ten susidaro puokštė visokiausių junginių, jų išvardinta šimtais. Pagrindinis degimo produktas visada yra kietosios dalelės – jų išsiskiria daugiausiai.
Bet taip pat išsiskiria ir įvairios toksiškos medžiagos: lakieji organiniai junginiai, įvairios chloro turinčios medžiagos, benzenai, daugybė kancerogenų“, – pasakoja A. Razmienė.
Ekspertė pasakoja, kad kietosios dalelės tarsi „transportuoja“ šias medžiagas – jas prikabina, nuneša tolyn ir jos nusėda įvairiose vietose.
Kaip tai paveikia žmogų: simptomai ir ligos
Pasak ekspertės, net jei tiesioginio gaisro poveikio nejaučiame iškart, kenksmingos medžiagos gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu.
„Kalbant apie trumpalaikius poveikius – kuo arčiau žmogus būna prie to juodo toksinio debesies, tuo didesnė žala. Gali išsivystyti respiraciniai simptomai: gerklės graužimas, kosulys. Visi turbūt žino, kad jei pastovi prie laužo, pradeda graužti gerklę, tai tas pats mechanizmas.
Jei žmogus turi astmą, gali išprovokuoti astmos priepuolį. Be to, labai pavojinga žmonėms, turintiems širdies ligų – gaisro metu įkvėptos medžiagos gali sukelti išeminės širdies ligos paūmėjimą, skausmą krūtinėje, ritmo sutrikimus, netgi infarktą“, – aiškina A. Razmienė.
Taip pat ekspertė pasakoja ir apie galimą ilgalaikį poveikį sveikatai. Pasak jos, yra daugybė rizikų, rimtų susirgimų ar net mirčių tikimybių.
„Žmogus, įkvėpęs toksinių dalelių, kartu su jomis įkvepia ir įvairių cheminių medžiagų, todėl, pavyzdžiui, gali sumažėti plaučių funkcija – plaučiai mažiau oro įkvepia, gali atsirasti paviršinis kvėpavimas.
Vaikams, kurie niekada neturėjo kvėpavimo ligų, gali išsivystyti astma. Taip pat ilgalaikis poveikis susijęs su bronchito atsiradimu, bendru vaikų ir suaugusiųjų sergamumo respiracinėmis ligomis padidėjimu – pradedant nuo laringito, bronchito, netgi pneumonijos“, – nurodo ji.
Be to, ekspertė nurodo, kad kietosios dalelės siejamos ir su širdies bei kraujagyslių ligų padažnėjimu. Taip pat padidėja ir plaučių vėžio rizika – manoma, kad iki 6 proc.
„Yra net skaičiavimai – jei ore kietųjų dalelių koncentracija viršija 100 mikrogramų kubiniame metre, mirtingumas nuo širdies-kraujagyslių ligų padidėja apie 2,5 proc. Jei koncentracija viršija 150 mikrogramų, mirtingumas gali didėti iki 5 proc.“, – aiškina A. Razmienė.
Įvardijo, kaip apsisaugoti
Specialistė nurodo, kad kai įvyksta tokios situacijos, žmonės turi įprotį vykti į vietą ar šalia jos ir pasižiūrėti į viską iš arčiau.
Vis dėlto ji pabrėžia, kad tai yra labai žalinga, nes taip prisigaudoma cheminių medžiagų, kurios vėliau gali sunkiai paveikti sveikatą.
„Dabar, kai po gaisro šleifo buvo užteršta aplinka, išplatinome tokias rekomendacijas: jei jūsų namai pateko po juodų dūmų debesimis, būtina išsivalyti namus – su apsauginėmis pirštinėmis, užsidėjus respiratorių, naudojant vienkartines šluostes, būtinai jas po valymo išmesti. Visus paviršius reikia nuvalyti, užuolaidas išplauti, nes tekstilė sugeria teršalus“, – pabrėžia A. Razmienė.
Pasak jos, kartais organizmas pats bando pašalinti daleles iš viršutinių kvėpavimo takų, tada žmonės kosti ir čiaudi.
„Deja, smulkiosios dalelės prasiskverbia giliai į plaučių alveoles kartu su toksinėmis ir kancerogeninėmis medžiagomi, tai jų jau neišvarysi nei čiaudėjimu, nei maisto papildais. Todėl visada sakau, kad reikia kuo mažiau tų teršalų gauti. Ar nuo gaisro, ar tiesiog užterštos gatvės – reikia kuo toliau laikytis“, – nurodo ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
