Naujienų portalo tv3.lt kalbinta Viktorija (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasidalina patirtimi, kad Lietuvoje tikėjosi pasidaryti pagalbinį apvaisinimą, tačiau nesėkmingai. Mat, Lietuvoje nesusituokusios moterys pagalbinio apvaisinimo pasidaryti negali.
„Jeigu tau yra 21-eji, tai tu galvoji, kad tu tą gali padaryti už 10 metų. Kai tau yra 31-eji, tu galvoji, kad tą gali padaryt per kelerius metus, bet kai tau sueina tam tikras amžius ir tam tikra vaisingumo stadija, tiesiog neturi galimybės laukti“, – kodėl nusprendė pasidaryti pagalbinį apvaisinimą, paaiškino ji.
Lietuvoje vienišas moteris klinikos apgręžia atgal
„Gražinos Bogdanskienės vaisingumo centro“ vadovė tikina, kad kasmet klinikose apsilanko apie 10–20 neištekėjusių moterų, norinčių procedūros dėl įvairiausių priežasčių.
„Moterys pasirenka gyventi vienos ir tai populiarėja, žinoma, amžius kartais spaudžia, kai kurios tiesiog neranda tinkamo partnerio, bet nori auginti vaiką“, – dažniausias priežastis, kodėl nesusituokusios moterys nori pagalbinio apvaisinimo, išvardija G. Bogdanskienė.
Tačiau Lietuvos klinikos tokiomis sąlygomis besikreipiančias moteris yra priverstos apgręžti atgal, nes negali moterims be sutuoktinio iš lytinių ląstelių (spermos) banko daryti pagalbinio apvaisinimo, pagal Lietuvos įstatymus.
Pasak gydytojos akušerės ginekologės G. Bogdanskienės, pagalbinis apvaisinimas dažniausiai lietuvėms atsieina apie 3,5 tūkstančio eurų, nes privalomos procedūros kainuoja apie 2 tūkstančius eurų, o vaistai dar tūkstantį arba pusantro tūkstančio eurų.
„Dar yra procedūrų šalia pagalbinio apvaisinimo, kurios yra neprivalomos, bet gali būti, jeigu pageidauja. O privaloma, aišku, yra embrionų užšaldymas, tai taip ir susideda sumos“, – užsimena G. Bogdanskienė.
Tenka važiuoti į Latviją ar Estiją kas kelias dienas
Viktorija pamini, jog jai ir finansiškai tai sunkus sprendimas.
„Išeina, kad moterys turi kreiptis kitur ir mokėti tada pilnas kainas. Jeigu būtų Lietuvoje pagal įstatymą leidžiama, tai tada būtų ir kompensuojama, reiškiasi, moterims būtų tiesiog lengviau ir finansiškai“, – mano Viktorija.
Tuo tarpu, susituokusios ir nevaisingos poros Lietuvoje gali gauti valstybės finansavimą procedūrai, jeigu atitinka kelis kriterijus: pora yra iki 42-ejų metų amžiaus, yra susituokę, o pastoti nepavyksta daugiau nei 2 metus ir kitos gydymo galimybės išnaudotos.
Gydytojos teigimu, 50 proc. pacienčių išvažiuoja į kaimynines šalis dėl šios procedūros, nes Lietuvoje tai nelegalu. O štai, vien važinėjimas į kaimynines šalis gerokai padidina išlaidas.
„Žmonėms pasunkinam gyvenimą ir, taip sakant, pinigus iš Lietuvos ekonomikos išvežam. Apie pusantro tūkstančio išvažiuoja į Latviją ar Estiją. Kaip sakau, žmonėms gyvenimas pasunkėja, kai reikia važinėti kas kelias dienas į Latviją arba Estiją, kuomet vyksta moters stebėjimas klinikoje“, – sako „Gražinos Bogdanskienės vaisingumo centro“ vadovė.
Tačiau Viktorija dar nėra apsisprendusi, kurioje šalyje atliks apvaisinimą pagalbiniu būdu. Kadangi tai nėra greitas procesas, ji renkasi užsienio kliniką atsižvelgdama į kainas ir kur lengviau būtų nuskristi.
„Pati esu tuose apmąstymuose, paieškose ir sprendimuose, kurie kartais gali būti liūdni ir linksmi, bet čia nėra taip, kad nuvažiuoji, pasidarai ir grįžti, viskas gali užtrukti metus laiko.
Procedūrą, kurią pradedi, tam tikras etapas gali būti, pavyzdžiui, nesėkmingas, tada tą patį reiktų kartoti. Moters organizmui čia eilė procedūrų“, – sprendimo sudėtingumą paaiškina Viktorija.
Nepavyko įteisinti vienišų moterų apvaisinimo: „Katalikų Lietuva“
Formaliai, pagal Lietuvos įstatymus, pagalbinį apvaisinimą gali pasidaryti ir moterys, turinčios partnerystę patvirtinančius dokumentus, tačiau, pasak specialistės, realiai tai neveikia.
„Nėra partnerystės įstatymo. Visi labai akcentuoja šitą, jeigu partnerystės įstatymas tai būtinai homoseksualioms poroms, tai partnerystės įstatymo ir hetero poroms nėra. Tai kuo tie žmonės nusikalto Lietuvai, kad negali gauti gydymo? Katalikų Lietuva tokia“, – praktiškai neveikiantį įstatymą komentuoja G. Bogdanskienė.
Taigi dabar, kaip jau minėta, pagalbinį apvaisinimą Lietuvoje gali pasidaryti tik susituokusi moteris, o spermos banko naudojimas galimas tik, jeigu sutuoktinio lytinių ląstelių nepakanka arba jis gali pernešti sunkias ligas vaikeliui. Įprastai naudojamos sutuoktinio lytinės ląstelės.
Pagalbinio apvaisinimo paslaugos Lietuvoje pradėtos teikti 2017 m. O prieš metus pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas teikė Laisvės partijos narė Morgana Danielė, siūlydama leisti vaikų susilaukti pagalbiniu būdu vienišoms moterims bei nesusituokusioms poroms.
Tačiau Seimas atmetė tokį siūlymą. Už pataisas praėjusių metų birželį balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 42 ir susilaikė 21 parlamentaras. Balsavę prieš akcentavo, kad šiuo siūlymu politikė siekia sudaryti galimybes tos pačios lyties poroms turėti vaikų, todėl siūlymui nepritarė.
Moteris pastoviai prirista prie vyro, be jo netekus darbo, ar slaugant neigalu artima net pasalpos negausi, nes vyra klijuos ir seimos sudetis. Moteris labai apribota.
