„Kalbant apie atsinaujinančią energetiką, be abejo svarbu išlaikyti plėtros tempą. Šiandien turime nerimo ženklų rinkoje, nes projektai stoja dėl rinkos aplinkybių ir biurokratinių niuansų. Tai svarbu ieškoti būdų, kaip projektus tęsti. Kalbu apie saulės ir vėjo energetikos projektus“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams Prezidentūroje teigė Ž. Vaičiūnas.
„Greta to, vienas iš būdų užtikrinti sklandžią energetikos plėtrą, tai kaupimo ekosistemos sukūrimas. Tai yra tinkamos teisinės prielaidos, paramos sistema verslui ir gyventojams. Ji turi būti paprastai labai aiški. Tai būtent kaupimo sistemose Lietuva atsiliekame“, – aiškino jis.
Kandidatas į ministrus pabrėžė biurokratijos mažinimo svarbą, ypač atsižvelgiant į kiekvieno kliento patirtį. Anot jo, būtų galima mąstyti ir apie „karštosios linijos“ įsteigimą, kuri leistų su biurokratija susiduriantiems vartotojams greičiau susisiekti su atsakingomis institucijomis.
„Akcentas būtų ir biurokratijos mažinimas. Pabrėžčiau, kad labai svarbi kiekvieno vartotojo patirtis. Nes tenka girdėti apie problemas iš plačios aplinkos, kaip gyventojai susiduria. Tad reikia operatyviai spręsti“, –.tvirtino politikas.
„Vienas iš būdų būtų karštosios linijos įkūrimas Energetikos ministerijoje. Kad vartotojai, kurie susiduria su tokiomis problemomis, galėtų apie jas indikuoti. Ir tada, kartu su sistemos operatoriais ir energetikais iš mūsų pusės būtų galima spręsti“, – komentavo jis.
Ž. Vaičiūnas patikino, kad kadangi energetikos politika Lietuvoje yra tęstina, tokie projektai kaip tinklų sinchronizacija su vakarais ir „Harmony Link“ bus įgyvendinami ir toliau bei bus bandoma juos spartinti.
„Energetikos politika Lietuvoje pasižymi tęstinumu ir strateginiai projektai perduodami iš rankų į rankas. Tad nėra abejonių dėl strateginio projektų tęstinumo. Tai sinchronizacijos projektas, kurio esminius parametrus teko sudėlioti 2017-2028 m. Tai tikrai yra didžiulis interesas šį projektą užbaigti sėkmingai. Tai regioninis, visų Baltijos šalių projektas. Taip pat spartinant „Harmony Link" įgyvendinimą“, – tvirtino Ž. Vaičiūnas.
ELTA primena, kad Seimas pritarė naujosios centro kairės koalicijos lyderio, socialdemokrato Gintauto Palucko kandidatūrai į premjerus. Prezidentas paskyrė G. Palucką premjeru ir, kaip numato įstatymas, pavedė ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą.
Ketvirtadienį G. Paluckas su prezidentu aptarė galimą Ministrų kabineto sudėtį. Po susitikimo žurnalistams premjeras įvardijo didžiąją dalį kandidatų, kuriuos iškėlė rinkimus laimėję socialdemokratai. Į krašto apsaugos ministrus teikiama parlamentarės Dovilės Šakalienės kandidatūra, socialinės apsaugos ir darbo – Seimo narė Inga Ruginienė, susisiekimo – socialdemokratas Eugenijus Sabutis, švietimo, mokslo ir sporto – Raminta Popovienė, užsienio reikalų – prezidento patarėjas K. Budrys.
Penktadienį portalui 15min.lt G. Paluckas patvirtino, jog į finansų ministrus siūlo šias pareigas jau anksčiau ėjusį Rimantą Šadžių.
Iš 9 ministerijų, į kurias vadovus deleguoja Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), neaiški liko tik sveikatos apsaugos ministro kandidatūra. Portalas lrt.lt skelbė, jog į šias pareigas siūloma Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė Marija Jakubauskienė.
Taip pat G. Paluckui teko ieškoti naujo kandidato į vidaus reikalų ministrus. Į šias pareigas siūlytas Alytaus meras Nerijus Cesiulis atsisakė šio posto.
„Vardan Lietuvos“ į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją pasiūlė parlamentaro Luko Savicko kandidatūrą, į energetikos ministrus – Ž.Vaičiūną.
G. Paluckas „Nemuno aušros“ kandidatūrų į Aplinkos, Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijas dar neatskleidė.
Penktadienį G. Nausėda jau kalbėjosi su dviem kandidatais į G. Palucko ministrų kabinetą. Prezidentūroje vyko susitikimai su pretendente tapti krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene bei į užsienio reikalų ministrus siūlomu Kęstučiu Budriu.
