„Patys skaičiai tikrai yra ambicingi, nes 750 mlrd. JAV dolerių (700 mlrd. eurų) per 3 metus reikštų, kad reikėtų du ar tris kartus didinti importo iš JAV apimtis. Tai dideli skaičiai, tačiau JAV plečia savo skystintų gamtinių dujų (SGD) eksporto terminalų infrastruktūrą. Žadamas nemažas proveržis 2026-2027 m., tad techniniu požiūriu, JAV matyt būtų pasirengusios tokį kiekį patiekti Europai“, – Eltai sakė Energetikos ministerijos vadovas.
Pasak Ž. Vaičiūno, toks susitarimas tarp dviejų pasaulio supergalių brendo jau kurį laiką ir yra natūralus žingsnis ES kelyje link energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos, iš kurios ilgą laiką importavo didelę dalį savo SGD.
„Kai teko lankytis Vašingtone, balandžio pabaigoje, tada šis klausimas taip pat buvo darbotvarkėje ir viena iš temų derybose tarp JAV ir ES. Tada klausimas ir buvo, ar tai taps šių prekybinių derybų objektu ir, kaip matome, tapo. Aš tai vertinu kaip pakankamai natūralų ir suprantamą žingsnį, nes, iš esmės, ES šalys ir EK siekia mažinti priklausomybę nuo rusiškos naftos ir dujų tiekimo“, – teigė Vyriausybės narys.
„Strategiškai, tai tinkamas sprendimas, nes tai būtų labai aiškus motyvas diversifikuoti energetikos išteklių importą kai kurioms ES šalims, kurios skeptiškai žiūri į rusiškų išteklių atsisakymą“, – tikino Ž. Vaičiūnas.
Nors sprendimas turėtų būti reikšmingas Bendrijai, Lietuvai didelių pasikeitimų dėl to nenusimato, teigia ministras. Anot jo, šalis yra pavyzdys kitoms ES valstybėms, kaip atsiriboti nuo Rusijos energetikos, ir yra tarp Europos lyderių importuojant SGD iš JAV, o jei šis susitarimas nulemtų geresnes kainas, importas iš už Atlanto galėtų dar didėti.
„Lietuva savo ruožtu pastaraisiais metais ir taip didelę dalį SGD importuoja iš JAV – skaičiai svyruoja apie 50 proc. viso šalies dujų tiekimo. Jei žiūrėtume į šiuos metus, nuo sausio 1 d. iki liepos pabaigos, dujos iš JAV sudarė beveik 75 proc. viso tiekimo portfelio. Šioje vietoje, Lietuva yra tarp lyderių ES mastu“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
„Lietuva pati pirmoji atsisakė energijos išteklių tiekimo iš Rusijos, tarp jų ir SGD. Mes esame tarp pirmaujančių ES šalių šiuo požiūriu. Tiesa, jei kainos bus konkurencingos, iš JAV importuotų išteklių dalis gali sudaryti dar didesnę dalį Lietuvoje“, – tikino ministras.
Atsiveria galimybės vėl kalbėti apie bendrus Europos SGD pirkimus
Ž. Vaičiūno teigimu, šis susitarimas tarp JAV ir ES atveria galimybės vėl diskutuoti apie idėją, kad Europa galėtų vieningai apsirūpinti SGD atsargomis.
„Kyla klausimas, kaip tokią strateginę mintį konvertuoti į konkretų tiekimą. Neatmesčiau tokio varianto, kuris buvo anksčiau svarstytas – Europai turėti agreguotą, bendrą dujų pirkimą. Manyčiau, kad šito susitarimo kontekste, taip pat atsiveria naujos galimybės“, – tikino energetikos ministras.
Jis taip pat užsiminė, jog bendrus pirkimus būtų galima daryti ir regioniniu mastu, tad neatmeta, jog Lietuva gali siekti bendradarbiavimo su Baltijos šalimis ir Lenkija.
„Neatmesčiau, kad mes, regiono apimtyje, artimiausiu metu diskutuotume su Latvija, Estija ir Lenkija dėl mūsų gamtinių dujų portfelio agregavimo ar bendro pirkimo. Be abejo, pagal gamtinių dujų importo kiekius, Lenkija yra didžiausia, bet šis sprendimas atveria papildomas galimybes kalbėti apie tokius sprendimus“, – reziumavo Ž. Vaičiūnas.
ELTA primena, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir ES vadovė Ursula von der Leyen praėjusią savaitę susitiko Škotijoje, lemiamoms deryboms dėl transatlantinės prekybos, kur su išimtimis bei įsipareigojimais buvo sutarta dėl 15 proc. muito eksportui iš Europos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
