Naujienų portalui tv3.lt situaciją paaiškino meteo.lt meteorologas Gytis Valaika. Pasak jo, danguje greičiausiai buvo matomi vadinamieji lęšiškieji debesys.
„Panašu, kad tai lęšiškieji (lot. lenticularis) debesys. Atrodo keistokai, nes virš jų yra kitas debesų sluoksnis. Šie debesys iš esmės kabo vietoje ir dažniausiai susidaro antroje pavasario pusėje arba vasaros pradžioje, nors kartais gali pasitaikyti ir kitu metų laiku“, – pažymi meteorologas.
Pasak jo, šie debesys dar vadinami kalnų debesimis, mat dažniausiai susiformuoja virš kalnų.
„Oras judėdamas per kalnus banguojasi ir formuoja ateivių lėkštes primenančius debesis. Jų pasitaiko ir lygumų kraštuose, jei oras banguoja dėl kitų veiksnų, pavyzdžiui, skirting vėjo greičio ar krypties skirtinguose sluoksniuose“, – teigia G. Valaika.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
