Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Silvija (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas – red. past.), ji netoli Ukmergės statosi namą. Kai atėjo laikas fasado darbams, Silvija pamatė, kad iki tol dirbusiems meistrams sunkiai sekasi ir pamanė, kad jie tikriausiai nepabaigs darbų arba padarys juos nekokybiškai.
„Pradėjau ieškoti (meistrų – red. past.). Kadangi vasaros vidurys, labai sunkiai sekėsi, bet paskambinau pagal daug skelbimų. Man perskambino pats Gintaras Razma. Jis sako, kolegos davė jūsų telefono numerį, žinau, kad jūs ieškote, kas padarytų fasadą, o mes kaip tik su fasadais dirbame“, – pasakoja Silvija.
Moteris su G. Razma susitarė susitikti jau kitą dieną. G. Razma atvažiavo prie namo, sutiko padaryti darbus ir pasiūlė Silvijai tinkamą kainą.
„Tada pasirašėme sutartį su mažąja bendrija (MB) „Milmeta“. Jis (G. Razma – red. past.) pasakė, kad yra šios bendrijos vadybininkas“, – prisimena Silvija.
Pagal viešai prieinamus duomenis, „Milmetai“ vadovauja Adolfas Razma. Jis taip pat nurodomas kaip kitos, irgi Panevėžyje įsikūrusios statybų bendrovės „Reinta“ vadovas.
Tačiau, anot Silvijos, derinant darbus A. Razma niekur nefigūravo: nei pokalbiuose, nei susitarimuose. Viską atlikdavo vadybininku prisistatęs G. Razma.
„Jis suprato, kad mane laikas spaudžia ir tuo pasinaudojo“, – priduria ji.
Pervedė 1500 eurų, o darbai vėlavo
Silvija pasakoja, kad sutartyje su „Milmeta“ buvo įrašytos kitos darbų pradžios pabaigos datos, tačiau G. Razma, anot pašnekovės, tikino, esą darbus pradės net anksčiau.
G. Razma pasiūlė Silvijai pervesti avansą už darbus ir pirkti iš „Milmetos“ medžiagas, neva jie iš tiekėjų jas gauna pigiau, o darbininkai jas dar ir nemokamai atveš.
„Tada atsiuntė labai didelę sąskaitą už medžiagas, įskaitant dekoratyvinį tinką, kuris kainuoja kelis tūkstančius. Aš sakau, ne, iš pradžių pažiūrime, kaip jūs užarmuosite, o tada aš užsisakysiu dekoratyvinį tinką. Tada pataisė [sumą], paliko 400 su trupučiu eurų sąskaitą“, – sako Silvija.
„Aš apmokėjau 1000 eurų sąskaitą ir virš 500 eurų už medžiagas“, – vardija ji.
Silvija skaičiuoja, kad beveik dvi savaites beveik niekas nepradėjo darbų. Kiek moteris skambino G. Razmai, jis vis sugalvodavo pasiteisinimų: tai sugedo įranga, tai susirgo darbininkai, tai jie pateko į avariją ir t. t.
„Kai pasako, kad atvažiuos darbininkai, aš kiekvieną kartą ir atvažiuoju į namus. Nežinia, kiek kartų atvykau be reikalo“, – sako Silvija, kuriai iki statomo objekto – valanda kelio.
Tačiau Silvija greitai išsiaiškino melus. Vieną iš tų kartų, kai buvo pažadėta, kad meistrai atvažiuos dirbti, Silvija atvyko į objektą. Laukusi valandą kitą, ji meistrų neišvydo. Galiausiai jai paskambino pats G. Razma, kuris pasakė, neva meistrai jau buvo visai netoli Silvijos namų, bet pateko į labai didelę avariją ir tądien nebeatvyks.
Vėliau Silvija paklausė pačių darbininkų, ar jie buvo patekę į avariją. Paaiškėjo, kad jie tą dieną į Silvijos namus net nevažiavo, nes dirbo kitame objekte Kaune.
Darbininkai darė ne tuos darbus
Galiausiai darbininkai atvežė pastolius, bet tęsėsi ta pati daina: meistrai dirbs rytoj, poryt, jau greitai...
Kai meistrai pagaliau atvažiavo, vienas iš jų paskambino Silvijai pranešti, jog pradeda darbus. Atvykusi į objektą ji pamatė, kad darbininkai dirba visai ne tai, kas buvo sutarta.
„Sakau, kas jūs čia darote? Jūs visai ne tuo darbus dirbate. Jie sako, ne, mums liepė šituos darbus daryti. Klausiu, ar Gintaras, „Milmeta“ jus pasamdė? Jie sako, ne, mes nežinome nei kas tas Gintaras, nei kas ta „Milmeta“, – pokalbį su darbininkais prisimena Silvija.
Išaiškėjo, kad meistrus darbams pasamdė visai kitas žmogus, jam G. Razma turėjo nurodyti, ką reikia dirbti.
„Paskambinu Gintarui, jis sako, nepanikuokite, čia gal nesusipratimas, aš viską išsiaiškinsiu“, – pasakoja Silvija.
Silvijai susisiekus su minėtų asmeniu, šis pasakė, jog G. Razma iš jo bendrovės užsakė tik tam tikrus darbus, bet jų, anot Silvijos, buvo triskart mažiau nei įrašyta sutartyje.
Norėjo uždrausti lankytis objekte, prašė sumokėti papildomai
Asmuo, iš kurio G. Razma užsakė paslaugas, atšaukė savo darbininkus, o Silvija turėjo derinti su G. Razma, ką daryti toliau. Ir vėl seko laikas, bet darbai nejudėjo pirmyn. Negana to, dalis atvežtų statybinių medžiagų jau buvo sugadinta.
„Iškart tą dieną paskambinau Gintarui, sakau, meistrai išvažiavo padirbę valandą, sugadinę mano profilius – kas bus toliau? Jis sako, mes sutartį vykdysime, mes jums pasakysime“, – sako Silvija.
„Kitą dieną atsiunčia laišką, kuriame rašo, kad „jūs trukdėte mūsų meistrams dirbti, todėl nuo šiol mes jums draudžiame lankytis savo objekte, galėsite lankytis tik tada, kai mes leisime“, taip pat „mes tęsime darbus su sąlyga, jeigu sumokėsite papildomai“, – gautas sąlygas įvardija ji.
Silvija aiškino G. Razmai, kad pagal Civilinio kodekso 689 straipsnį ji, kaip paslaugos užsakovė, turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi ir kt., todėl atsisako dar mokėti.
Dar po kelių dienų Silviją pasiekė laiškas, kad „Milmeta“ nutraukia sutartį, neva dėl Silvijos kaltės.
„Tada aš jam (G. Razmai – red. past.) skambinu, prisiskambinti negaliu. Iš meistro pasiskolinau telefoną ir paskambinau, tada jis atsiliepė“, – pasakoja Silvija.
G. Razma, kaip sako Silvija, tuomet jai pareiškė, kad bendraus tik raštu, o paprašius grąžinti pinigus, atkirto, jog dėl to ji gali kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
„Tada tapo nebeįmanoma su jais susisiekti. Jeigu skambinčiau iš svetimo telefono, gal dar prisiskambinčiau, bet iš savo neįmanoma. Į laiškus irgi nieko neatrašo. Tuo ir nutrūko komunikacija, pasigrobus virš 1500 eurų“, – apibendrina Silvija.
„Milmeta“ sureagavo į klausimus
Kadangi klientams kyla įvairių įtarimų dėl to, kas vadovauja „Milmetai“, naujienų portalas tv3.lt paklausė įmonės, kas yra jos vadovas.
„Milmeta“ išsisuko nuo tiesaus atsakymo: „Įmonės vadovo informacija yra viešai prieinama Registrų centro duomenų bazėje.“ O ten nurodyta, kad įmonės vadovas yra A. Razma.
Anot Silvijos, G. Razma užsiminė, kad dirba su trimis įmonėmis – MB „Milmeta“, UAB „Reinta“ ir MB „Rinkodara su polėkiu“ – todėl paklausėme, ar A. Razma ir vadovauja visoms trims įmonėms.
„Visų įmonių vadovų duomenys yra viešai prieinami Registrų centro duomenų bazėje“, – rašoma „Milmetos“ atsakyme.
Registrų centro duomenimis, „Milmetos“ ir „Reintos“ vadovas yra A. Razma, o „Rinkodaros su polėkiu “ direktore nuo vasario mėnesio dirba Milda Vaitekauskaitė.
Paklausus, kiek darbuotojų dirba „Milmetoje“, ši nurodė, kad įmonė bendradarbiauja su nuolatine darbuotojų komanda ir partneriais pagal poreikį. Kas tie partneriai ir kiek darbuotojų yra „nuolatinėje komandoje“, „Milmeta“ nedetalizavo.
Į klausimą, ar samdo darbuotojus iš kitų bendrovių, „Milmeta“ atsakė: „Prireikus bendradarbiaujame su rangovais ar partneriais, siekdami užtikrinti darbų kokybę ir terminus.“
Teigia, kad darbai vėluoja „dėl objektyvių priežasčių“
Naujienų portalas tv3.lt taip pat klausė „Milmetos“ apie darbų terminus, sąlygas. Susirašinėjimas klausimų-atsakymų forma pateikiamas žemiau.
Žmonės, kurie kreipėsi, pasakoja, kad pasirašius sutartį su „Milmeta“ darbai vėluoja, nėra laikomasi terminų. Dėl kokių priežasčių teko atidėti sutartus darbus? Ar tokiais atvejais pranešėte klientams?
Kartais dėl objektyvių priežasčių (oro sąlygų, tiekimo vėlavimų, klientų pokyčių) darbų grafikai gali kisti. Klientai apie pasikeitimus informuojami.
Viena jūsų klientė pasakoja, kad pranešėte, jog darbininkai neatvyks, nes pateko į avariją. Pasikalbėjusi su pačiais darbininkais ji sužinojo, kad avarijos nebuvo, o meistrai dirbo kitame objekte. Ar buvo toks atvejis? Kodėl pateikėte klientei kitokią versiją, nei buvo iš tiesų?
Kaip ir bet kurioje veikloje, technika ar transportas gali sugesti, gali įvykti ir autoįvykis ar kitos nelaimės kelyje, todėl darbuotojai ne visuomet gali atvykti į objektą numatytu laiku.
Kada nutraukiate sutartį su klientu? Kokiais atvejais klientai turi papildomai susimokėti?
Sutarčių sąlygos aiškiai įvardintos kiekviename susitarime. Papildomi darbai ar paslaugos įkainojami tik gavus kliento patvirtinimą.
Papildomai pažymime, kad įmonė veikia skaidriai, atsakingai vertina klientų pastabas, tačiau yra susidūrusi ir su nesąžiningais klientais, todėl savo teises gina įstatymų nustatyta tvarka.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas
Silvija nurodė, kad Panevėžio apylinkės teisme prieš „Milmetą“ ir A. Razmą yra užvesta civilinė byla.
Teismo pirmininko padėjėja Irma Gritėnienė pakomentavo, kad G. Razmai šiais metais Panevėžio apylinkės teisme nėra iškelta ar nagrinėta bylų. Paskutinį kartą jis nuteistas 2022 m. už sukčiavimą.
Generalinės prokuratūros duomenimis, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.
Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra.
Nukentėjo ne vienas žmogus
Atsiliepimai apie „Milmetą“ viešai prieinami svetainėje rekvizitai.lt. Kaip matyti komentaruose, nuo šios bendrovės darbuotojų nukentėjo ne vienas žmogus.
„Turėti reikalų su šia įmone griežtai nerekomenduoju – paėmė avansą už darbą ir pinigus už medžiagas, tačiau nei darbų, nei medžiagų, nei pinigų – dabar slapstosi, nei į el. pašto laiškus, nei į telefono skambučius neatsako“, – rašo Vėjūnė.
„Dėmesio! Ir mes taip pat nuo jų kentėjome! Rūpinkitės savimi, nesikiškite!“ – perspėja Vladas.
„Man tiesiog gėda, kad juos pažįstu“, – komentuoja Birutė.
„Sveiki, būkite atsargūs su šia įmone. Nerekomenduoju“, – dalijasi Anatolijus.
Razma nuteistas už sukčiavimą
2022 m. Panevėžio apylinkės teismas G. Razmą pripažino kaltu dėl sukčiavimo ir pasiuntė už grotų. Bylos duomenimis, panevėžietis apgaule pasisavino 60 tūkst. eurų. G. Razma, kaip nurodoma byloje, apgavo beveik 30 juridinių ir fizinių asmenų: vilniečių, kauniečių, panevėžiečių.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, nuo 2017 metų pavasario iki 2018 metų rudens G. Razma, iš pradžių būdamas Kaune registruotos uždarosios akcinės bendrovės direktoriumi, o vėliau – Panevėžyje įsikūrusios bendrovės projektų direktoriumi, pasirašydavo sutartis dėl įvairių projektavimo, statybos ir remonto darbų.
Iš užsakovų jis paimdavo avansą už darbus arba medžiagoms pirkti, tačiau sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdydavo.
Nuo G. Razmos nukentėjo ir jo įvairiems darbams pasamdyti subrangovai bei statybinės technikos nuomos bendrovės, su kuriais verslininkas neatsiskaitė.
Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro Roberto Diksos, G. Razma užsakovams sudarydavo patikimo, savo darbą išmanančio statybų bendrovės atstovo įspūdį. Kai šis dingdavo neįvykdęs pažadų, žmonės imdavo apie jį ieškoti atsiliepimų ir, internete radę gausybę skundų, suprasdavo tapę apgaulės aukomis.
Tąkart G. Razmai buvo skirta subendrinta 7,5 m. laisvės atėmimo bausmė. Tai buvo jau septintas panevėžiečio teistumas.
Šiuo metu G. Razma laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.
Kalėjimų tarnyba išsisukinėja nuo komentarų
Nuteistieji atvirojoje kolonijoje laikomi be apsaugos (bet prižiūrimi), nuo kėlimosi iki miego laiko gali laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje, atvirosios kolonijos administracijai leidus be priežiūros išvykti už atvirosios kolonijos ribų, dirbi, o laisvu nuo darbo laiku gali užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kita veikla.
Todėl paklausėme Lietuvos kalėjimų tarnybos, ar G. Razma turi teisę išeiti iš įkalinimo įstaigos vietos, kiek laiko gali praleisti laisvėje, kaip užtikrinama, kad jis atlieka bausmę ir nedaro kitų nusikaltimų.
Atsakymo iš Kalėjimų tarnybos nesulaukėme savaitę. Jei gausime komentarą, straipsnį papildysime.
Kitiems naujienų portalams Lietuvos kalėjimų tarnybos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius atrašė trumpai – neva dėl duomenų apsaugos negali atsakyti į konkrečius klausimus apie nuteistąjį G. Razmą.
„Lietuvos kalėjimų tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad prašomi pateikti duomenys yra saugomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių nuostatų, negali pateikti Jums prašomos informacijos.
Jūsų minimas nuteistasis nesutinka, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba teiktų informaciją apie jo bausmės atlikimo sąlygas visuomenės informavimo priemonėms, taip pat atsisako bendrauti su žiniasklaida“, – kitoms žiniasklaidos priemonėms komentavo Kalėjimų tarnyba.
Buvo vartotojų teisių akiratyje
Viena su G. Razma susijusi įmonė, „Reinta“, jau buvo atsidūrusi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) akiratyje. 2024 m. nutarimu, VTTAT komisija išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp vartotojo A. P. ir bendrovės „Reinta“ statybos darbų neįvykdymo.
Kaip rašoma nutarime, sutarus dėl paslaugos 2023 m. lapkričio 15 d. vartotojas sumokėjo avansinį mokėjimą 1400 eurų bei 2023 m. gruodžio 20 d. sumokėjo 1200 eurų sumą. Pagal sutartį darbai turėjo būti atlikti iki 2023 m. lapkričio 30 d., tačiau ir iki šios dienos darbai nebuvo atlikti.
Nukentėjęs vartotojas kreipėsi į VVTAT su prašymu įpareigoti rangovą – „Reintą“ – nutraukti statybos rangos sutartį ir grąžinti sumokėtus 2600 eurų.
VVTAT kreipėsi į „Reintą“, siūlydama kilusį ginčą išspręsti taikiai, o nesutinkant su taikiu ginčo sprendimo būdu, paprašė pateikti išsamius motyvuotus paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus.Tačiau „Reinta“ atsakymo Tarnybai nepateikė.
VVTAT Komisija nutarė patenkinti vartotojo keliamą reikalavimą nutraukti sutartį su „Reinta“ ir grąžinti sumokėtų pinigų sumą – 2600 eurų.
„Reinta“ turėjo įvykdyti VVTAT nutarimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos.
Tuštino Norvegijos įmonių sąskaitas
G. Razma figūruoja dar vienoje byloje. 2018 m. Panevėžyje G. Razma su dar trimis bendrais buvo teisiami už kelių Norvegijos bankų apiplėšimą.
Bylos duomenimis, šiaulietis, atlikėjos Vitalijos Katunskytės sūnus Darius Šidlauskas, panevėžiečiai Dainius Burškys, Andrius Buzelis ir G. Razma kibernetiniu būdu 2015 m. įsibrovę į tris Norvegijos bankus sugebėjo per pusmetį sau į kišenes susižerti beveik 250 tūkst. eurų.
Pagal gana paprastą sukčiavimo schemą nusikaltėliams tereikėjo virusu apkrėsti banko kompiuterius ir perimti klientų elektroninius duomenis.
Teismas sukčiams skyrė nuo 3 iki 6 metų nelaisvės.
G. Razmai pavyko išvengti kalėjimo, mat teisėsaugai papasakojo apie jo su bendrais padarytas nusikalstamas veikas. Tačiau G. Razmai buvo priteista kartu su kitais nuteistaisiais atlyginti turtinę žalą.
Visi keturi sukčiavimo schemoje dalyvavę vyrai teisėsaugai buvo žinomi dar anksčiau, vienas iš jų teistas ir užsienyje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
