Jo klientas Virgilijus Valius nuteistas dėl tuomečio prokuroro papirkimo.
Abiem paskirtos 25 tūkst. eurų baudos, BNS pranešė teismo atstovė Jolita Gudelienė.
Iš A. Surblio taip pat bus konfiskuota kyšio dydį atitinkanti pinigų suma – 5,5 tūkst. eurų.
Tačiau kyšio paėmimu kaltintas Klaipėdos eksprokuroras Aidas Giniotis visiškai išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Buvo įtariama, kad tuometinis prokuroras kyšį paėmė per tris kartus grynaisiais pinigais iš kokaino byloje sulaikyto klaipėdiečio V. Valio.
„Teismas nerado pagrindo prokuratūros kaltinimams pagrįsti“, – BNS sakė J. Gudelienė.
Nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2017 metų pavasarį, atliekant kratas V. Valio namuose, buvo rastos šešios sandariai uždarytos konservų dėžutės su labai dideliu kiekiu – 1033,28 g – kokaino.
„Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leido manyti, kad V. V. bei pastarojo advokatas A. Surblys, siekdami, kad V. V. išvengtų baudžiamosios atsakomybės, tuomečiui Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui A. Giniočiui, kuris vadovavo V. V. atžvilgiu atliekamam ikiteisminiam tyrimui, galimai davė 5500 eurų siekiantį kyšį“, – rašoma prokuratūros pranešime.
Generalinio prokuroro sprendimu A. Giniotis buvo atleistas iš prokuroro pareigų 2019 metų rugsėjį, gavus Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriuje atlikto tarnybinio patikrinimo išvadas bei teikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.
Eksprokuroras bylinėjosi dėl atleidimo iš tarnybos, tačiau teismas jo skundą atmetė.
Byla, kurioje nuosprendį A. Surbliui paskelbė Panevėžio apygardos teismas, yra atskirta iš didelės apimties tyrimo dėl korupcijos Lietuvos teisinėje sistemoje, joje įtarimų sulaukė advokatai, teisėjai, verslininkai.
Dar vieną A. Surblio bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) praeitą savaitę grąžino iš naujo nagrinėti Apeliaciniam teismui. Ši byla taip pat atskirta iš minėto didelės apimties tyrimo, apie kurį teisėsauga pranešė 2019 metų vasarį. A. Surblys tuomet kurį laiką buvo suimtas.
A. Surblys šioje korupcijos byloje buvo nuteistas kalėti daugiau nei dvejus metus, jis lapkričio 13 dieną buvo lygtinai paleistas iš Kauno kalėjimo. Nelaisvėje jis praleido maždaug 11 mėnesių.
Baudžiamojoje byloje rašoma, kad 2017 metų gruodį Klaipėdos rajone esančiame restorane advokatas iš Vilniaus Drąsutis Zagreckas, veikdamas Arijaus Skopo naudai ir interesais, tiesiogiai pasiūlė ir davė 10 tūkst. eurų advokatui A. Surbliui, o šis pinigus priėmė, pažadėjęs paveikti Klaipėdos apygardos teismo teisėjus.
Teisėsauga mano, kad kyšiu siekta papirkti tris tuometinius Klaipėdos apygardos teismo teisėjus, kad jie apeliacine tvarka nagrinėdami baudžiamąją bylą priimtų A. Skopui palankų sprendimą – netenkintų jo buvusios draugės Armandos Petrauskaitės apeliacinio skundo dalies ir paliktų nepakeistą teismo nuosprendį grąžinti A. Skopui 836,4 tūkst. litų, 303,1 tūkst. eurų ir 19 tūkst. 740 Didžiosios Britanijos svarų. Šie pinigai rasti per kratą Vilniuje, tuometiniame poros bute.
A. Surblys savo kaltės nepripažino, prašė jį išteisinti, tikino, kad D. Zagreckas jo neprašė, su juo nesitarė ir jis jam nežadėjo paveikti Klaipėdos apygardos teismo teisėjų.
D. Zagreckas bendradarbiauja su teisėsauga, jis nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleistas.
LAT trijų teisėjų kolegija padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimas bendro pobūdžio teiginiais, tik deklaratyviai pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo, konkrečiais motyvais nepaaiškinant, kodėl atmetami visi nuteistojo A. Surblio ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, neišdėstant išsamių tokio sprendimo motyvų ir aiškiai neatsakius į esminius apeliacinio skundo argumentus, ne tik pažeidžia Baudžiamojo proceso kodeksą, bet ir neatitinka reikalavimų, keliamų teismo nuosprendžio ar nutarties turiniui.
