„Šiuo metu brėžiamos naujos pasaulio tvarkos, grindžiamos galia, mūšio linijos“, – savo metiniame pranešime apie ES padėtį Europos Parlamente sakė U. von der Leyen.
„Taigi, taip, Europa turi kovoti. Už savo vietą pasaulyje, kuriame daugelis didžiųjų valstybių yra arba neapsisprendusios, arba atvirai priešiškos Europos atžvilgiu“, – sakė ji.
„Tai turi būti Europos nepriklausomybės akimirka“, – pridūrė ji.
Šis galingo 27 valstybių bloko vadovės raginimas nuskambėjo jai susiduriant su kritika dėl prekybos susitarimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Pati ES šiuo metu svarsto, ką daryti su ketvirtus metus trunkančiu karu Ukrainoje, kuris gresia išplisti į ES teritoriją, ir stengiasi susitarti dėl bendros pozicijos itin sudėtingos padėties Gazoje atžvilgiu.
Susidūrusi su pavieniais kai kurių įstatymų leidėjų priekaištais, ES vadovė aštriai gynė savo išsiderėtą prekybos susitarimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, teigdama, kad šis susitarimas padėjo išvengti „chaoso“, kurį sukeltų prekybos karas.
Tačiau dabar visų dėmesį iš naujo pritraukė tikras karas, vykstantis už bloko rytinės sienos, kai Lenkija ir NATO skubiai sutelkė savo oro gynybos pajėgas, kad atremtų Rusijos dronų įsiveržimą.
„Būtent šiandien matėme daugiau nei 10-ies Rusijos „Shahed“ dronų neatsargų ir beprecedentį Lenkijos ir Europos oro erdvės pažeidimą“, – sakė ji.
U. von der Leyen teigimu, gynybos stiprinimas yra pagrindinė ES darbotvarkės dalis, o Europa „gins kiekvieną savo teritorijos centimetrą“.
„Europos rytinis flangas užtikrina visos Europos saugumą. Nuo Baltijos jūros iki Juodosios jūros. Todėl turime investuoti į jo stiprinimą“, – sakė ji.
Kadangi, nepaisant D. Trumpo mėginimų surengti taikos derybas tarp Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio, Kremliaus invazija į Ukrainą tęsiasi, ES vadovė pažadėjo toliau remti Kyjivą ir daryti spaudimą Maskvai.
Ji sakė, kad ES nori užtikrinti, jog Kremlius galiausiai sumokėtų už žalą, kurią padarė Ukrainai, o Rusijos įšaldytas turtas būsiąs panaudotas naujai „reparacinei“ paskolai finansuoti.
Briuselis taip pat ketina surengti tarptautinį aukščiausiojo lygio susitikimą, kurio metu bus ieškoma būdų grąžinti pagrobtus Ukrainos vaikus, sakė ji.
Ragina laikytis griežtesnės pozicijos Izraelio atžvilgiu
Nors ES pavyko Ukrainos klausimu išlikti didžiąja dalimi vieningai, valstybių bloką kamuoja nesutarimai dėl pozicijos karo Gazoje atžvilgiu ir, nepaisant augančio visuomenės pasipiktinimo, sunkiai sekasi imtis veiksmų prieš Izraelį.
Ilgą laiką kaip tvirtą Izraelio sąjungininkę save pristatinėjusi ES vadovė dabar paragino laikytis griežtesnės pozicijos ir sakė siūlysianti įvairias priemones, be kita ko ir sankcijas „ekstremistiniams“ Izraelio ministrams bei prekybos ryšių apribojimus.
„Tai, kas vyksta Gazoje, sukrėtė pasaulio sąžinę. Žmonės žūsta maldaudami maisto. Motinos rankose laiko negyvas kūdikius. Šie vaizdai yra tiesiog katastrofiški“, – Europos Parlamente sakė U. von der Leyen.
„Žmogaus sukeltas badas niekada negali būti karo ginklas. Dėl vaikų, dėl žmonijos – tai turi liautis“, – pabrėžė ji.
Naujienų agentūros AFP teigimu, vienu pagrindinių U. von der Leyen iššūkių liks jos pasiūlytų priemonių įgyvendinimas ES valstybėse narėse liks.
Siekdama išvengti užsienio politikos aklavietės, ES vadovė paragino reformuoti ES sprendimų priėmimo procesą ir kai kuriose srityse „atsikratyti vienbalsiškumo principo pančių“ (pagal kurį tam tikru klausimu privalo vieningai sutarti visos 27 valstybės narės).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
