Panevėžio rajone, Daukniūnuose, ūkininkaujantis Kęstutis Povilonis jau trejus metus grūdus džiovina elevatoriuose degindamas suskystintąsias naftos dujas. Jo vadovaujama bendrovė šią įrangą susipirko be europinės paramos, o dabar nebesumoja, kaip reikės verstis, kai valdantieji šiemet šias dujas apmokestino akcizu ir dujų kaina padvigubėjo.
„Teko investuoti savo lėšas, daug skaičiavome, žiūrėjome, paskaičiavome, kad dujomis džiovinti pigiau, nusprendėme šildyti dujom. Paskutiniu metu gera naujiena – gavom akcizą virš 300 eurų, viskas padvigubėjo, – pasakoja K. Povilonis. – Būsim nekonkurencingi, pas latvius akcizas nulinis, o mes su vėliava prieš traukinį, valdžia negalvoja.“
„Žalio kurso įvedimas, mes gaunam mažiausias išmokas, kodėl turime didžiausius reikalavimus vykdyti? Gaunam mažiausias kainas, kodėl turim juos vykdyti?“ – klausia pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis.
Seimas sprendžia dėl akcizo dydžio
Nuo sausio valdančiųjų įvestas akcizas naftos dujoms buvo vienas aštriausių ir Vilniuje protestavusių ūkininkų reikalavimų. Vyriausybė pažadėjo jį sumažinti beveik dešimtkart iki 41 euro už toną vietoje 304 eurų.
Į neeilinę sesiją susirinkusiems parlamentarams teko skubiai spręsti, kokį akcizo dydį taikyti nuo kovo. Vyriausybė ketino sumažinti akcizą iki 41 euro, tačiau opozicijai pasiūlius akcizą kaip Lenkijoje – 13 eurų už toną, valdantiesiems nepakako balsų šį dydį atmesti.
Vasario 14 d. valdantieji nesugebėjo visi susirinkti į Seimo posėdį ir pritrūko balsų atmesti opozicijos pasiūlytą projektą – 13 eurų už toną naftos dujų akcizą. Tad vasario 15 d. stebint ūkininkams Seimui teko tik patvirtinti tokio dydžio mokestį, kuris įsigalios nuo kovo ir bus triskart mažesnis nei vyriausybės siūlytas 41 euras. Tokio pat dydžio akcizas galioja ir Lenkijoje.
13 eurų už toną akcizui neprieštarauja ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
„Iš žemdirbių pusės vertinant aišku, kad tinka. Čia natūralu, kad mokesčių visi nori mažesnių“, – teigė K. Navickas.
O aplinkos ministras Simonas Gentvilas, besipiktinantis, kad Lietuvoje ūkininkams naftos dujas tiekėjai veža iš Rusijos, tokiam mažam akcizui ir toliau nepritaria, siūlo jį padidinti bent iki 70 eurų už toną ir perspėja, kad palikus 13 eurų, ūkininkams, paukštininkystės įmonėms ir gyventojams buityje naudojantiems šias dujas jis bus palankus ir neskatins ieškoti kito kuro.
„Nusižeminom iki minimalių akcizų, tai išbandymas Lietuvai, kiek siekiame žalios transformacijos, būti atsparūs Rusijos importuotojų patyčioms kvituose, nuo Seimas neišlaikė egzamino“, – sakė S. Gentvilas.
Seimo posėdį stebi ir ūkininkai
Stebėti naftos dujų akcizo mažinimo į Seimą buvo susirinkę ir būrelis ūkininkų, kurie prieš 3 savaites po Seimo langais buvo sustatę traktorius, Seimo sprendimu sako esantys patenkinti.
Tačiau tebelaukė, kol valdantieji įvykdys kitus ūkininkų reikalavimus – užtikrins pelningas žaliavinio pieno kainas, sustabdys daugiamečių pievų atkūrimą, sušvelnins dažyto dyzelino ribojimus, uždraus rusiškų grūdų importą, sumažins vandens apsaugos zonas. Tad perspėja, kad ūkininkai pasirengę bet kada blokuoti kelius.
„Lieka rizika, kad akcija gali kilti nekoordinuotai ūkininkų, organizacijos nesuvaldys“, – teigė Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas.
Ūkininkai nerimauja dėl kito gresiančio mokesčio kitais metais. Pagal vyriausybės planą, už naftos dujas kitąmet teks mokėti papildomą 36 eurų už toną CO2 dedamąją. Opozicija ketina reikalauti, kad vyriausybė šį mokestį atidėtų metams ar bent pusmečiui.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
