Pateikiame visą tekstą:
„Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga gedi savo vakar žuvusio nario, kolegos ir bendražygio...
Kad daugiau tokių nelaimių neįvyktų, UGPS nori išdėstyti poziciją dėl įvykio ir to, kas galimai privedė prie tokios nelaimės.
Eilę metų ugniagesiai gelbėtojai yra priversti maldauti didesnio finansavimo, didesnio darbo užmokesčio, modernesnės įrangos ir technikos savo funkcijoms atlikti, saugesnių darbo sąlygų, apsauginių rūbų. Tačiau kaip buvome pusbroliai tarp kitų VRM įstaigų, taip likome.
Tvoros su Baltarusiją statyboms ugniagesiai gelbėtojai pasitelkti ne atsitiktinai, o dėl bandomo kompensuoti darbo užmokesčio dydžio. Skurdžias algas gaunantys ugniagesiai naudojasi bet kokia proga užsidirbti papildomai. Vietoje to, kad būtų skirtas reikiamas finansavimas ir ugniagesių trūkumas būtų dengiamas mokant jiems viršvalandžius (t.y. ugniagesiams gelbėtojams dirbant tiesioginį darbą), VRM ir PAGD siunčia juos savanoriškai užsidirbti papildomai statant „koncertiną“ pasienyje. To pasekmė – žuvęs mūsų kolega.
UGPS kyla daug klausimų, į kuriuos atsakys ikiteisminis tyrimas, o galbūt galėtų atsakyti ir atsakingi VRM bei PAGD vadovai:
– Kodėl į pagalbą pasitelkiami ugniagesiai, kurių ir taip trūksta apie 700, kad būtų užtikrintas standartas ir visuomenės saugumas?
– Kodėl nebuvo prašoma kitų statutinių tarnybų pagalbos: Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Kalėjimo departamento, Muitinės ir kitų?
– Ar ugniagesiai gelbėtojai turėjo ir turi teisę statyti tvorą pasienyje?
– Ar jie buvo apmokyti konkrečių darbų?
– Ar jie turėjo tam darbui reikiamas darbo saugos priemones?
Į dalį klausimų UGPS gali atsakyti ir dabar, nelaukiant ikiteisminio tyrimų išvadų. Dirbti su grandininiu pjūklu moka kiekvienas ugniagesys, bet pjauti mišką, medžius ir krūmynus reikalingas tam tikras profesinis išsilavinimas. Juo labiau, kad ugniagesio gelbėtojo apsauginiai rūbai nėra pritaikyti miško ar krūmynų pjovimo darbams. Tokiems darbams yra speciali apsauginė apranga, kurios ugniagesys gelbėtojas galimai ir neturėjo.
UGPS nuomone, VRM ir PAGD neužtikrino saugių darbo sąlygų tvoros statybos vietoje to pasekmė – žuvęs ugniagesys.
UGPS dar prieš kelis metus kreipėsi į PAGD, kad būtų atliktas ugniagesių gelbėtojų darbo vietos profesinės rizikos vertinimas (darbdavį padaryti tai įpareigoja įstatymas). Deja, PAGD pavaldžiuose padaliniuose ligi šiol nėra atliktas toks vertinimas nė vienai statutinei pareigybei. UGPS žiniomis, VSAT yra paskelbęs darbo vietos profesinės rizikos vertinimo paslaugos viešąjį pirkimą. Akivaizdu, kad darbo saugos rizikų valdymas PAGD yra nepatenkinamos būklės.
UGPS žiniomis, net pratybų metu nukentėjęs ugniagesys gelbėtojas gauna tik Sodros ligos išmoką nedarbingumo laikotarpiui, nes pratybos, mokymai, normatyvų laikymas yra traktuojami kaip netiesioginių funkcijų vykdymas (teigiama, kad jų metu ugniagesys gelbėtojas nevykdo savo tiesioginių funkcijų, t.y negesina gaisro ir nevykdo kitokios gelbėjimo darbų operacijos).
UGPS viliasi, kad šis nelaimingas atsitikimas nebus įvertintas būtent taip – kaip netiesioginių funkcijų vykdymas, o ugniagesio gelbėtojo šeima gaus tai, kas jai priklauso pagal Vidaus tarnybos statutą.
Visi žinome, kad „koncertina“ yra pavojinga. Vadinasi, dirbant pavojingus darbus, kuriuose gali susižeisti žmogus, darbdavys privalo užtikrinti ir medikų dalyvavimą – darbų vykdymo vietoje privalo būti medikų brigada su transporto priemone (o gal ir reanimobiliu).
Už Ekstremalios situacijos valdymą atsakinga yra VRM (VSAT ir PAGD taip pat). Tyrime bus nustatyta, kas vadovavo konkrečiai dirbusiam žuvusiam ugniagesiui gelbėtojui, ar pastarasis buvo pasirašęs darbo saugos instrukciją, ar tinkamai buvo aprūpintas tam darbui skirtomis darbo saugos priemonėmis.
UGPS reikalauja, kad darbo organizatoriai ir vadovaujantys asmenys prisiimtų atsakomybę, reikalauja nedelsiant užtikrinti saugias darbo sąlygas, suteikti tinkamas darbo saugos priemones, apmokyti ir instruktuoti ugniagesius gelbėtojus pasirašytinai prieš pradedant bet kokius pagalbos darbus“, – rašoma sąjungos pranešime.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad antradienį pasienyje su Baltarusija, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko užkardos pasienio ruože, rengiantis tiesti ir montuoti koncertiną, mirtinai susižalojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD) pareigūnas – 46 metų Egidijus Karla. Rugsėjo 1 d. jam būtų sukakę 47-eri metai.
Iškvietus greitąją pagalbą, medikams pareigūno gyvybės išgelbėti nepavyko. Aiškėja, kad vyras mirtinai susižeidė dirbdamas su grandininiu pjūklu ir ruošdamas kelią koncertinos tiesimui.
Dabar žinoma, kad ugniagesys susižalojo kirsdamas krūmą grandininiu pjūklu. Nelaimė įvyko apie 10 val., kai į pagalbą atvyko medikai, jie negalėjo vyrui padėti, apie 11 val. iškviesta policija mirčiai konstatuoti.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas kalbėdamas su tv3.lt apie prieš kelias valandas nutikusią skaudžią nelaimę nuo išsamesnio komentaro susilaikė:
„Žuvo ilgametis mūsų darbuotojas, kuris buvo ne kartą skatintas, turėjęs 25 metų darbo stažą. Davęs priesaiką Lietuvos valstybei. Galiu tik patikslinti, kad nelaimė nutiko ne tiesiant fizinį barjerą pasienio ruože, o vykdant parengiamuosius darbus.“
Paprašius patikslinti ar pareigūnas žuvo dirbdamas su grandininiu pjūklu, M. Kanapickas teigė, jog negali nei patvirtinti, nei paneigti šios informacijos.
Ugniagesių atstovas tik pridūrė, kad pareigūno atliekama užduotis buvo visiškai įprasta. Kartu dirbo ir daugiau pareigūnų, kurie bandė gelbėti susižalojusį kolegą. Vis dėlto, išgelbėti jo gyvybės nepavyko.
M. Kanapickas pridūrė, kad kiekvieną dieną, įskaitant ir savaitgalį, pasienyje dirba apie 45-47 ugniagesių atstovai.
Į nelaimės vietą išvyko psichologai.
Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė žuvusio pareigūno šeimos nariams ir artimiesiems reiškia gilią užuojautą.
„Ši nelaimė sukrėtė mus visus. Pareigūnas žuvo vykdydamas savo pareigą, padėdamas stiprinti valstybės sienos su Baltarusija apsaugą. Dėl skaudžios netekties nuoširdžiai užjaučiu žuvusiojo šeimos narius, artimuosius ir kolegas ugniagesius gelbėtojus. Šiuo sunkiu metu ugniagesių gelbėtojų bendruomenei linkiu tvirtumo ir susitelkimo“, – reikšdama užuojautą sako vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Ministrės teigimu, žuvusio E. Karlos artimiesiems bus suteikta visokeriopa pagalba. E. Karla ugniagesiu gelbėtoju dirbo 25 metus, buvo darbštus, sąžiningas ir doras pareigūnas.
Lietuva, gindamasi nuo Baltarusijos režimo organizuotos hibridinės atakos ir neteisėto migrantų antplūdžio, yra priėmusi sprendimą pasienyje su Baltarusija statyti fizinį barjerą – tvorą su koncertina. Fizinio barjero įrengimas – tai ypatingos valstybinės svarbos projektas.
Lietuvos–Baltarusijos pasienyje fizinį barjerą stato Lietuvos kariuomenės ir PAGD suformuotos brigados. Įvertinus spygliuotos tvoros rizikas, nuo šiol pasienio ruože budės paramedikai.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius reiškia nuoširdžią užuojautą žuvusiojo šeimai ir artimiesiems. „Šiandien mus pasiekė skaudi žinia dėl ugniagesio gelbėtojo žūties, – sako jis. – Nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius ir gedime kartu.“ Jis patikino, jog žuvusio ugniagesio gelbėtojo artimiesiems bus suteikta visokeriopa pagalba.
Žuvusio kolegos gedi visi valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai.
