Sveikatos sistemos analitikai Romualdas Buivydas ir Gediminas Černiauskas tyrinėjo mirčių priežastis nuo 2020 m. pavasario, kada Covid-19 pasiglemžė pirmąją gyvybę, iki metų pabaigos. Išanalizavus laikotarpį nuo 2020 m. 10 iki 52 savaitės, matyti, kad pagal Covid-19 sukeltas mirtis Lietuva yra tarp regiono valstybių vidutiniokių, rašoma pranešime spaudai.
Pavyzdžiui, Švedijoje mirčių, sukeltų Covid-19, skaičiuojant 1 mln. gyventojų, buvo 920, Lenkijoje – 714, Latvijoje, Latvijoje ir Vokietijoje – 400. Geriausiai su Covid-19 susidorojo Danija, Estija ir Suomija, kuriose fiksuota mažiau negu 200 mirčių 1 mln. gyventojų.
Pagal mirtis, nesusijusias su Covid-19, Lietuva yra regiono lyderė. Skaičiuojant 1 mln. gyventojų, Lietuvoje dėl kitų ligų numirė 1400 žmonių. Kitų ligų sukeltos mirtys tris kartus viršijo Covid-19 nusineštų gyvybių skaičių. Mirtis „šienavo“ sergančiųjų kraujotakos, vėžio ir kitomis „tradicinėmis“ ligomis gretas.
Antroje vietoje – Lenkija su 1128 perteklinių mirčių. Covid-19 pandemijos metu nuo kitų ligų mažiausiai mirė Estijoje, Latvijoje ir Suomijoje – čia skaičiuojama nuo 200 iki 400 perteklinių mirčių. Danijoje, Švedijoje ir Vokietijoje praėjusiais metais, palyginti su 2019 m., perteklinių mirčių beveik nefiksuota.
R. Buivydo ir G. Černiausko tyrimas atskleidė, kad Lietuva, palyginti neblogai pažabojusi Covid-19 , apleido kitų ligų gydymą ir išgelbėjo du ar tris kartus mažiau žmonių negu skandinavai, latviai ir vokiečiai.
„2020 m. gruodį įvykęs valdžios pasikeitimas, deja, nepakeitė sveikatos politikos, – teigia tyrimo autoriai. – Vilties neteikia ir 2021 metų pradžia, kada viešojoje erdvėje išimtinai diskutuojama apie Covid-19 ir ranka numojama į kitomis ligomis sergančius ligonius.“
Paklausti, ką reikėtų daryti norint užleisti kitų ligų mirčių ES Baltijos regiono šalių lyderės pozicijas, Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto analitikai atsakė: „Lietuva turėtų susitelkti ne tik į COVID, bet ir į kitas ligas, bei panaudoti didžiausią regione turimą lovų kiekį, skaičiuojamą 1 mln. gyventojų. Nepakeitus Vyriausybės strategijos sveikatos srityje negalima tikėtis permainų.“
