Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja premjero patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais Gediminas Černiauskas ir socialinių ir ekonomikos mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis.
Naujasis nekilnojamojo turto mokestis leis išvengti mokėjimo ne tik daugeliui turtingų lietuvių, bet ir eiliniams gyventojams bei politikams, turintiems didelį turtą. Kodėl tokia aukšta kartelė užkelta ir nekilnojamojo turto mokestį mokės tiek mažai žmonių?
G. Černiauskas: Tai buvo tiesiog politinio susitarimo klausimas. Pradiniai planai buvo kiek griežtesni – kalbėta apie tai, kad reikėtų arba visiškai pradėti nuo nulio, arba taikyti labai mažą neapmokestinamąją ribą.
Todėl šiuo atveju kaltinti kažką ar bandyti įrodyti, kas konkrečiai nulėmė tokį sprendimą, būtų sudėtinga. Manau, sprendimą lėmė ne tiek asmeniniai skaičiavimai – kiek kas turi turto ar kiek reikės mokėti – kiek bendras lietuvių požiūris: mūsų visuomenėje nekilnojamasis turtas vis dar laikomas kone šventu dalyku.
Daugelis turime nedidelį butą ar namą, kuris mums atrodo labai svarbus, labai reikšmingas. Bet koks turto mokestis mums iš karto asocijuojasi su brangiausio asmeninio turto apmokestinimu. Būtent dėl šių priežasčių priimtas toks sprendimas, kokį turime dabar.
Be to, nuo pat pradžių nekilnojamojo turto mokestis nebuvo įvardijamas kaip vyriausybės prioritetas ar kaip priemonė, kuri atneš daug papildomų pajamų. Tai labiau susiję su Lietuvos įsipareigojimu Europos Komisijai – prieš kelerius metus priimtu sprendimu, kad toks mokestis turi būti įvestas. Taigi, šio tikslo buvo siekiama, jis ir buvo įgyvendintas. Na, o dabar – turime tai, ką turime.
Jūs užsiminėte apie pinigus. Jeigu būtų nekilnojamojo turto vertės peržiūrėjimas ir galėjo būti pagal dabartinę tvarką surenkama apie 75 milijonus, dabar tikriausiai bus surinkta tik 10 milijonų. Ar tai teisinga, turint omenyje, kad kėlėme tikslą surinkti daugiau lėšų gynybai, o surinkta mažiau?
G. Černiauskas: Taip, tačiau, mano manymu, reikėtų žvelgti į visumą, kadangi buvo svarstomi įvairūs dalykai – tai bendra suma, kurią pagal Finansų ministerijos vertinimus turėtų padidėti mokesčių surinkimas, yra gana apčiuopiama – kitais metais apie 250 mln., po to apie 500 mln. – tai matyt apie tai reikia kalbėti.
O konkrečiai kažkur kažkam padaryta nuolaidų, kažkam, be abejo, mokesčiai išaugs. Tai čia jau tas, vėlgi sakau, tai yra balansavimo tarp interesų, politinių partijų interesų, žmonių nuomonių dalykas, diskusijų su verslu dalykas.
Jūs užsiminėte apie RRF fondą. Ar gausime iš jų pinigų? Kaip vyksta tos derybos? Ar žinote, kokia situacija yra dabar? Nes išties tas nekilnojamojo turto mokestis, jis palies labai nedaug žmonių – tik apie tūkstantį gyventojų. Ar mums pavyks tą tikslą pasiekti?
G. Černiauskas: Taip, šiuo metu dar nežinome rezultatų, nes ką tik Seimas priėmė sprendimą, tai kaip ten susiderėsime neaišku, bet vėlgi, aš manau, kad Lietuvos pozicija siekiant pinigų bus truputį platesnė.
Bus sakoma, kad žiūrėkite, ne tik apie tą pirmą būstą, už kurį faktiškai niekas nemokės, bet ir antrą, trečią ir taip toliau, ir pagal Finansų ministerijos vertinimus tokių žmonių, kurie turėtų mokėti už tuos kitus būstus, yra apie 100 tūkstančių.
Tai manau, kad derybos su Komisija vyks būtent tame kontekste, o kokie rezultatai bus, pamatysime kol kas.
O kada pamatysime?
G. Černiauskas: Na, įsivaizduoju, kad tikrai ne anksčiau vasaros atostogų pabaigos, nes dabar liepą, rugpjūtį Briuselis atostogauja. Taip kad turbūt anksčiausiai rugsėjį, realiai turbūt spalį, lapkritį.
Daugybė turtingų žmonių dabar išvengs tų mokesčių ir už pirmąjį būstą, bet gali išvengti netgi už antrąjį. Viskas priklauso dabar nuo deklaruojamos gyvenamosios vietos ir sutuoktinių situacijos. Kaip jūs įvertintumėte naują nekilnojamojo turto mokestį?
B. Gurževskis: Ir dar tai priklauso nuo savivaldybių nuostatų. Taip, juk faktiškai pagrindinė teisė priimti sprendimus atiduota savivaldybėms. Štai dabar žiūriu į Gediminą – jis tikrai yra akademinės srities žmogus, visą gyvenimą skyręs mokslui ir man šiek tiek keista, kad šiame procese matyti daug nelogiškų sprendimų, nors, tiesą sakant, kai kuriuos iš jų jūs jau patys įvardijote.
Pirmiausia, turėjome sistemą, kur buvo taikomas didesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas brangesniam turtui. Taip, tiems žmonėms reikėjo šiek tiek susimokėti už savo turtą. Aišku, man taip pat nėra malonu, kai mes išskiriame kažkokius „turtingesnius“, nes vis dėlto visi esame viena visuomenė, bet yra, kaip yra.
Tie žmonės mokėjo, ir, tiesą sakant, tikrai nebuvo didelio pasipriešinimo. Matyt, tie žmonės suprato, kad jų galimybės yra didesnės, ir jeigu valstybė turi poreikį – tai tą reikia užtikrinti.
O kam apskritai reikalingi mokesčiai? Jie reikalingi dėl dviejų esminių tikslų. Pirmasis – surinkti finansinius išteklius valstybės funkcijų vykdymui. Antrasis – tai, ką dabar vis labiau stengiamės įgyvendinti, ypač ši Vyriausybė – tai socialinio teisingumo stiprinimas ir nelygybės mažinimas šalyje.
Tad tikrai keista, kad priimtas sprendimas, kuris faktiškai, nors ir nesulaukė didelio pasipriešinimo, tačiau prasilenkia su socialinio teisingumo logika. Aš suprantu tą sprendimą, ir šiandien Gediminas įvardijo, kad jie padarė gerai – sukurta sistema, kuri nesukėlė protestų ar nepasitenkinimo, kiek man teko girdėti, nors aš asmeniškai politinėse diskusijose nedalyvavau.
Toliau – kitais metais bus pervertintas mūsų nekilnojamas turtas, ar ne? Ir, kaip girdžiu, galbūt kai kuriais atvejais jo vertė gali padidėti net dvigubai – kai kurie sako, kad net daugiau, bet tai vis tiek reikšminga. Kadangi per tą laiką įvyko daug pokyčių, daugelis žmonių pateks į aukštesnes turto vertės grupes – nebe decilius, kaip anksčiau, bet į kitas naujas grupes – ir dėl to mokės daugiau.
Ir jūs girdėjote – buvo pasakyta, kad jau po dvejų metų planuojama surinkti apie pusę milijardo. Vadinasi, sprendimas, teoriškai žiūrint, yra geras ir teisingas, bet šiandienos kontekste aš pritariu tam, ką jūs išsakėte – tie žmonės, kurie jau buvo įpratę mokėti, buvo prisitaikę ir tai nesukėlė didesnio nepasitenkinimo.
Taip, natūralu – niekas nenori mokėti papildomai, čia visiškai suprantama, bet iš kitos pusės – egzistuoja taip vadinama socialinė branda, kai suvokiame, kad valstybė – tai ne tik Gediminas ar ponia Lina, bet ir kiekvieno mūsų pastangų rezultatas.
Todėl, jei aš nesumokėsiu, Boguslavai – tų pinigų ir nebus. Tad būkite malonus, Boguslavai, sumokėkite – bet taip, kad ta našta būtų paskirstyta teisingai. Todėl aš tikrai pritariu jūsų pastabai ir gyventojų nepasitenkinimui dėl to, kad buvo prarasta reikšminga suma tuo metu, kai ji labai reikalinga.
Tai tikrai buvo galima suplanuoti kitaip. Reikia tiesiog į tai pažiūrėti kaip į matematinį modelį. Tie žmonės, kurie mokėjo didesnį procentą, būtų galėję mokėti iki, tarkime, šeštųjų metų pabaigos pagal senąją tvarką, ir būtų buvę galima išvengti šio praradimo.
Dažnai mane kaltina, kad mano siūlomi sprendimai reikalauja didesnės administracinės naštos, bet tai yra juokinga, čia tik vienas modelis, ir praktiškai mes tryse, kartu su Gediminu, galėtume suprojektuoti, kaip paskirstyti mokesčius – kad tie, kurie dabar moka daugiau, ir toliau mokėtų, o kai pasikeis turto vertė, tuomet sumažėtų procentas ir grįžtume prie vieningos sistemos, kurią dabar Vyriausybė įtvirtino.
Todėl, mieli kolegos, man visa ši situacija atrodo šiek tiek ironiška. Matome, kad šiemet sumažėjo pinigų, o jie mums labai reikalingi. Taip pat šiek tiek padidėjo įtampa santykiuose su Briuseliu. Tad kyla klausimas – kam tai buvo daroma? Tokios klaidos neturėtų būti daromos.
Be to, taip atvirai prieštaraujame savo pačių politinei nuostatai. Nes šių metų mokesčių sistemos kontekste nelygybės mažinimo tikslas – ypač nekilnojamojo turto mokesčio srityje – iš esmės nebuvo įgyvendintas. Galima sakyti, kad jis net buvo visiškai atsisakytas. Ir dar viena neišspręsta problema – tai antrojo būsto apmokestinimas.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Mokescius moka tik tie kuriuos valdzios gali prispausti su represiniu aparatu , o kitu liesti nevalia
Kas vyksta Lietuvoje ?
Nu dabar turtuoliams sumazes NT mokestis
Valstybes kontrole nustate kad dingo 0,7 mlrd euru . Valdzios atstovas pasake kad kontrole idiotai .
Vat tokia ,, demokratija ir laisve ,,
Kas turi pinigu tie mokesciu nemoka
