Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Finansų ministerija skelbė, jog priėmus visus mokestinius pasiūlymus, planuojama į valstybės ir savivaldybių biudžetus papildomai surinkti 248,7 mln. eurų 2026 m.
Šie mokestiniai pasiūlymai teikiami aptarimui su politine bendruomene, socialinių partnerių, visuomenės pastaboms. Nuomonių apie numatytus pakeitimus laukiama iki š. m. gegužės 2 d. Juos patvirtinus Seimui, priėmus atitinkamus įstatymų pakeitimus, jie įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.
Verslo plėtra galimai sustotų šalyje
Vienas iš aspektų, kurį būtų galima pajusti, įvedus šį mokestį, tai yra nekilnojamojo turto sandorių dydžių sumažėjimas. Su laiku tai stabdytų verslą Lietuvoje ir jo plėtrą, kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.
„Momentas, kas liečia nekilnojamą turtą – jeigu didėja šešėlis, mažėja sandorių dydžiai. Mažėjant sandorių dydžiams, mažėja vertinimai nekilnojamam turtui. Pavyzdžiui, jeigu tu perki būstą su paskola, tada gali būti tokia situacija, kad tu negausi normalaus vertinimo ir negalėsi eiti su paskola, nes vertė bus neatitinkanti realybės.
Tai reiškia sumažėjusį sandorių skaičius. Mažėjantis sandorių skaičius mes matėme, kaip veikia. Paskutinius porą metų buvo sandorių skaičius kritęs iki 2012 metų lygio. Tai kas vyko: mažėjo darbų skaičius visiems statybininkams, dailininkams mažėja pardavimų skaičius, visokios buitinės technikos, visko, kas namuose yra naudojama.
Ką reiškia, kad mažėja verslas ir tai kitose verslo srityse atsiliepia. Kaip aš sakau, visi baiminasi, kad tokie mokesčio pakeitimai ne tai, kad mokesčius padidins. Rizika yra tame, kad tai stabdys verslo ratus.
Mažėjantis sandorių skaičius visada reiškia mažesnes pajamas, mažesnius pelnus, mažesnį darbuotojų skaičių ir taip toliau. To visi ir baiminasi iš tikrųjų, kad tokie drastiški sprendimai, neapmatuoti sprendimai gali privesti prie ekonominės griūties“, – akcentavo jis.
Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Lietuvoje kalbėjo, jei būstas parduodamas neišlaikius 10-ies metų, pelnas bus apmokestinamas progresiniu tarifu, siekiant suvienodinti mokesčius ir padidinti biudžeto pajamas.
„Šiuo, jeigu būstas neišlaikomas 10 metų, reikia mokėti mokestį nuo skirtumo tarp pardavimo sumos ir pirkimo sumos.
Šios reformos logika turbūt yra ta, kad būtų daugiau surinkta mokesčių į biudžetą. Kitas tikslas – galbūt kažkiek apmokestinti veiklą tų asmenų, kurie verčiasi perpardavinėjimu. Kaip ir bet kokios kitos prekės – jeigu nuperki pigiau, parduodi brangiau, tai irgi sumoki mokestį.
Tik skirtumas tas, kad šiuo metu mokestis, pagal pasiūlytą mokesčio variantą (nors dar nėra galutinio varianto pasiūlyto), kuris buvo viešai pristatytas, tai tiesiog bus suvienodinti gyventojų pajamų mokesčio tarifai.
Ir jei pardavimo ir pirkimo skirtumas viršys tam tikrai sumą, įsijungs progresiniai tarifai. Tai gali būti taip, kad žmogus labai mažai pajamų gaus eilę metų“, – sakė jis.
Šie mokesčių tarifai sukeltų daug nerimo
Ž. Mauricas teigė, kad žmogus, pardavęs savo turtą, gali gauti ganėtinai dideles pajamas, kurios bus apmokestintos progresiniu tarifu, bet tai nereiškia, kad jis kiekvienais metais uždirba dideles pajamas.
Vieni metai asmeniui gausis su didesnėmis pajamomis ir bus paskaičiuoti progresiniai tarifai, kurie galės kilti netgi iki 30 proc. Dar nėra aiškumo, kaip su 36 proc. tarifu bus, bet galės susidaryti ganėtinai didelės sumos.
Ž. Mauricas akcentavo, kad šie mokesčių tarifai ypatingai daug nerimo kels įmonių savininkams, jei jie nuspręs parduoti įmonę. Įmonė galbūt istoriškai bus generavusi mažas pajamas – tarkime, keliasdešimt tūkstančių ar galbūt kokį 100 000 eurų pelno.
„Asmens įmonė vis tiek yra viso gyvenimo darbas. Tarkime, gyventojas nusprendžia ją parduoti ir gauna milijoną ar du milijonus [eurų pelno]. Tai atrodo daug, bet nėra taip, kad jis per metus tiek uždirba. Jis tą įmonę turėjo gal 20 metų. Ir tada reiškia, jis paklius į tuos aukščiausius tarifus, o ta suma, kurią reikės sumokėti, bus potencialiai labai didelė.
Tai gali tekti ir menininkams, kurie kuria kažkokius objektus, tarkime, paveikslus ir panašiai. Gali būti, kad žmogus tapo 20 metų, o tada vieną ar kelis savo darbus, kūrinius parduoda per metus brangiau, ir ta suma labai stipriai išauga. Dėl to jam reikia mokėti didelį mokestį“, – paaiškino jis.
Daug niuansų ir nesąžiningumo su nauja mokesčių reforma
Ekonomisto teigimu, egzistuoja daug niuansų su šia mokesčių reforma, jei bus pramušamos progresinio mokesčio tarifo ribos, asmuo turės mokėti didelius mokesčius nuo visos tos sumos ir tai nebus sąžininga.
„Jeigu dabar būsto kainos labai stipriai pakilo, tai jeigu žmogus parduos būstą ženkliai didesne kaina nei pirko, bus žiūrimas kainų skirtumas. Dar yra niuansų, nes ta kaina būna įvairi, žiūrimas kainų skirtumas ir nuo jo turės sumokėti progresinį tarifą, pagal dabartinį siūlymą. Bent jau aš taip suprantu.
Tai gali būti ganėtinai ženklios sumos. O žmogaus pajamos gali būti stabilios – tarkime, tik 40 000 eurų per metus. 20 000–30 000 eurų – tai čia vidutiniai atlyginimai. Tačiau žmogus parduoda būstą ir paskaičiuojama, kad jis uždirbo 200 000–300 000 eurų.
Tokiu atveju jam įsijungia progresiniai tarifai, kurie pramuša visas įmanomas lubas. Dar prie tų 20 000–30 000 eurų metinių [pajamų] priskaičiuoja ir visas kitas pajamas. Gaunasi, kad jis vos neuždirbo 290 000 eurų, kaip pavyzdį sakau.
Ir aišku, tai jau pramuša visas progresinio mokesčio tarifo ribas, ir jis turės mokėti didelius mokesčius nuo visos tos sumos. Tai nėra labai sąžininga. Jau mačiau, kad pusę lūpų kalba apie kažkokias išimtis, bet jeigu darysi išimtis – tai kam tada apskritai reikia tokio dalyko?“ – dalinosi savo nuomone Ž. Mauricas.
Valstybei reikėtų horizontalaus teisingumo, šiuo metu vyrauja vertikalus modelis
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad reikia pradėti nuo horizontalaus teisingumo, t.y.: kad visi mokėtų mokesčius, priklausomai nuo pajamų šaltinio. Jis nesupranta, kam politikai griebiasi vertikalaus modelio iš karto ir kam didiną progresyvumą.
Anot jo, sistema skatins mokesčių optimizavimą vietoje aiškaus ir sąžiningo apmokestinimo.
„Tarkime, jei tu parduodi būstą už 300 000 eurų, o pirkai jį už 100 000 eurų prieš kažkiek metų, gali parodyti, kad pardavei už 200 000 eurų ir sakyti, kad likusią sumą kažkaip kitaip gavai.
Tai vienas labai paprastas būdas. Yra ir kitų – galima skaidyti sumą, sakyti, kad pardaviau pusę dabar, o pusę kitais metais. Tarkime, gruodžio 30 dieną vieną dalį, sausio mėnesį – kitą.
Žmonės praras daug laiko visokiai paieškai, kaip galima optimizuoti mokesčius. Yra ir kitų būdų: užrašymas kitiems žmonėms, išskaitymai ir t. t.
Nes čia skaičiuoja asmeniui, ne šeimai – tai irgi svarbu. Tada yra dovanojimai, paveldėjimai. Jeigu bus kažkokios išimtys – tarkime, socialiai pažeidžiamiems asmenims – prasideda nauji niuansai“, – papasakojo ekonomistas.
Didėja tikimybė skaidrumo nebuvimui ir mokesčių slėpimui
Sudėtinga ir neteisinga mokesčių sistema, Ž. Maurico nuomone, skatintų gyventojus ieškoti būdų ją apeiti, o tai prieštarauja tikslui užtikrinti skaidrumą ir didesnį mokesčių surinkimą.
„Tiesiog žmonės ieškos įvairių būdų, kaip galima apeiti šią mokesčių sistemą ir tai yra labai blogai. Valdžia nesupranta, kaip tai yra blogai. Tai prieštarauja pirminiam tikslui – tikslas buvo supaprastinti mokesčių sistemą, išskaidrinti ją ir stengtis, kad kuo daugiau žmonių mokėtų, nes Lietuvoje mokesčiai nėra maži.
Mes nesurenkame tiek mokesčių, kiek galėtume, pirmiausia, todėl, kad ne visi sumoka tai, ką turėtų – tiek dėl savo kūrybingumo, tiek dėl sisteminių spragų. Tai reikia užkamšyti spragas ir tą tarifą palikti sąlyginai didelį, kad būtų net gėda bandyti apeiti mokestį.
Tiesiog yra bendras tikslas – valstybės gerovė. Bet jei įvedi tokią vertikalią sistemą, kaip pavyzdžiais minėjau – būsto pardavimas, menininkai, verslo pardavimas – iškart įsijungia mechanizmas slėpti“, – kalbėjo jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
