Štai vilnietis Ugnius naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad stengiasi vengti važinėti žvyrkeliais nenorėdamas gadinti automobilio ir kvėpuoti dulkių.
„Važiuojant į kaimą yra kokių 3 km žvyrkelis, tai aš renkuosi važiuoti per aplinkui. Jeigu rūpi mašina, žvyrkeliais nevažiuosi, nes akmenukai gali pataikyti į kėbulą arba nubraižyti mašiną. Dar jei kokia duobė, kurios nepastebėjai, gali ir ratą palaidoti“, – sakė Ugnius.
Vis dėlto gyvenantys šalia žvyrkelių dažnai to išvengti negali.
Pagal Susisiekimo ministerijos patvirtintą programą numatyta už 425 mln. eurų išasfaltuoti apie 750 kilometrų žvyrkelių, antradienį pranešė Susisiekimo ministerija.
Tačiau tam lėšų kol kas nėra skirta, taigi, nors dokumentai jau paruošti, galutinis sprendimas paaiškės, kai Seimas patvirtins kitų metų biudžetą.
Daliai savivaldybių teko nusivilti: pokyčių jų rajone nebus
Ankstesniam planui, vykdytam 2018–2024 metais, buvo skirta beveik 100 mln. eurų daugiau ir išasfaltuota apie 650 km daugiau valstybinės reikšmės žvyrkelių lyginant su dabartiniu planu.
Dėl ribotų lėšų toli gražu ne visos savivaldybės per ateinančius 10 metų turės išasfaltuotą bent vieną žvyrkelį savo rajone.
Iš tiesų nuskriaustos liko net 14 savivaldybių iš 60, dalis jų turi labai prastos būklės kelių, kurie nebus asfaltuojami, mat Susisiekimo ministerija su „Via Lietuva“ nusprendė asfaltuoti tuos kelius, kuriuose eismas yra didžiausias.
„Daugiausiai nepasitenkinimo kilo dėl socialinio faktoriaus. Kai kuriose savivaldybėse žvyrkelių būklė gali būti blogesnė ir jos rengdamos savo rajonų bendruosius planus gali numatyti gyvenviečių ar verslo plėtros zonas, bet vis tiek neįkristi į kriterijus“, – pažymi Savivaldybių asociacijos vadovas Audrius Klišonis.
Viena iš 14-os nuskriaustųjų yra Akmenės rajono savivaldybė, čia jokių pokyčių žvyrkeliams projekto metu nenumatyta.
„Kai kurie žmonės tą planą pamatę klausė: kaip čia dabar, mere, Akmenė nei vieno kilometro negavo? Na, mes likome nuskriausti“, – nuogąstavo Akmenės r. meras Vitalijus Mitrofanovas.
Į planą įtraukti keliai
„Via Lietuva“ skelbia ir visą sąrašą žvyrkelių, kurie bus asfaltuojami pirmiausiai.
„Dabar neasfaltuotų valstybinių kelių Lietuvoje yra apie 25 proc., o įgyvendinus šią programą jų turėtų likti apie penktadalį. Lėšų asfaltuoti valstybinius žvyrkelius, priklausomai nuo bendro kelių finansavimo, gaus visos savivaldybės“, – pranešime sakė M. Skuodis.
Pasak ministerijos, į programą įtraukti pakankamai intensyvūs, prie mokyklų ir įmonių esantys keliai. Atrenkant žvyrkelius taip pat buvo atsižvelgta į šalia esančių gyventojų skaičių ir kitus panašius kriterijus. Tokius kelius pirmiausia, reitingavo savivaldybės.
Į programą taip pat bus įtraukti 95 km rajoninių kelių ruožų, kuriuos planuojama patvirtinti iki spalio vidurio. Per visą programos laikotarpį bus sutvarkyta beveik 850 km tokių kelių.
Lietuvoje vis dar yra apie 5 tūkst. kilometrų žvyrkelių. Siekiama, kad iki 2035 metų keliai su žvyro danga sudarytų ne daugiau nei 18,31 proc. bendro valstybinės reikšmės kelių ilgio.
Tikisi, kad Seimo nariai „nepramušinės“ sau patogiems keliams pinigų
Nepaisant to, Akmenės r. meras sako, jog planu pasitikėti dar anksti.
„Kai uždedami tokie ilgalaikiai skaičiai, aš ir jais netikiu, nes kiekviena Vyriausybė ateina, ima ir viską pakeičia.
Pavyzdžiui, Svernelio Vyriausybė ėmė ir viską keitė, o dėl to dabar mes praradę pusę milijardo eurų“, – pateikia pavyzdį, kokios pasekmės nuolatinių planų keitimo ir delsimo, Vitalijus Mitrofanovas.
Visgi Akmenės r. meras tikisi, kad dabartinis planas veiks skaidriau ir Seimo nariai nebeturės galimybės „pramušinėti“ sau patogiems keliams pinigų.
O štai Savivaldybių asociacijos vadovas tikina, kad planui pakišti koją galėtų ir valstybę netikėtai ištikusios problemos.
„Per pastaruosius kelerius metus Lietuvai teko dorotis su pandemija ir karu Ukrainoje, todėl suplanuotų lėšų dalis nuplaukė“, – pastebėjo A. Klišonis.
- įvežti kuo daugiau rusakalbių iš rytų, centrinės azijos ir afrikos, jau 250 000 yra, o toliau suplanuota ne mažiau kaip po 40 000 per metus.
- Riboti lietuvių kalbos vartojimą, ir atšaukti jos valstybinį stasusą
- naikinti tradicinę šeimą ir nacionalinę kultūrą
- sudaryti lietuviams nepakeliamas gyvenimo sąlygas ir stumti juos į emigraciją
Tai tegul ukrajina jį ir renka ,mes jau sotūs
