Anot ekspertės, jai įstrigo D. Trumpo kalbėjimo maniera, kad ji buvo itin rami, bet ganėtinai tvirta, tačiau kažko naujo ar negirdėto nepasakė.
„Visai ramesnis, kitoks tonas, bet ne mažiau ryžto ir labai iš to tono aiškiai matėsi, kad yra tam tikras tvirtumas padaryti tai, ką D. Trumpas nori. Ir kaip jisai pasakė – sugrąžinti Jungtines Amerikos Valstijas į auksinį, klestėjimo amžių.
Tačiau kalboje nebuvo nieko naujo, kas nebuvo sakyta iš esmės, ką čia mes mėnesį kalbame, o ypač po to labai skandalingo pranešimo apie Grenlandiją, Panamą ir Meksikos įlanką. Tai iš esmės tas pats naratyvas kartojasi, tik kad nebuvo Grenlandija, Kanada paminėta, apie Ukrainą irgi nebuvo kalbama.
Tai iš tiesų tiktai žinutės, ką jis gali, koks jis nori būti, kaip jisai sakė – vienytojas. Čia susiję su jo ankstesne retorika patraukti JAV iš karų.
Tai žiūrėsim, kaip tai seksis, bet jis jau bepasirašinėdamas įsakymus žurnalistui yra pasakęs, kad Ukrainos karas iš esmės nėra amerikiečių karas ir jisai nėra garantuotas, kad paliaubos laikysis ilgai“, – savo nuomone apie D. Trumpo inauguracijos kalbą dalinosi ji.
Grėsmė ne tik kaimyninėms JAV valstijoms, bet ir Europai
Kaip teigė M. Šešelgytė, JAV prezidento kalboje buvo minima apie sankcijas dėl tarifų didinimo bei pokyčius vidaus politikoje.
„Antras dalykas, kas irgi buvo aišku ir dar kartą pakartota, tai yra tarifai. Man atrodo, tam, kam jie jau kurį laiką ruošiasi, tas turėtų būti ir išsipildyti.
Trečias dalykas yra, aišku, vienas svarbiausių dalykų JAV ir čia jau susiję ir tie įsakymai, kurie šiandien pasirašyti – tai yra siena su Meksika.
Labai aiškiai buvo pasakyta, kad tai bus vienas pagrindinių jo prezidentavimo prioritetų ir kad jisai ir kariuomenė rengiasi siųsti (karius – red. past) ir paskelbti nepaprastąją padėtį, ir iš esmės kovoti su migrantais, paskelbiant kartėlius teroristine organizacija, na, sau atrišant rankas kovoti įvairiausiomis priemonėmis.
Tai irgi labai stiprus pasisakymas, klausimas, kiek realiai bus.
Dar – „drill, baby, drill“, kad ir patvirtino savo įsakymus šiandien, pasitraukimą dar kartą iš Paryžiaus klimato susitarimų, kad JAV daugiau naudos ir išgaus iškastinio kuro.
Na, taip bandoma kovoti su baisia infliacija ir išaugusiomis kainomis, kas iš esmės ir atvedė į prezidento postą. Bet ar tai bus tokia sėkminga strategija, tai yra kitas klausimas, nes Joe Bideno laikotarpiu išgavimas irgi augo, tačiau tai nesumažino kainos“, – pakomentavo VU TSPMI direktorė.
Ji pakartojo, kad tai buvo pagrindinės temos, kurių ir buvo galima tikėtis D. Trumpo kalboje.
Bus jaučiamas spaudimas Lietuvai: tarifų pavojus
Ekspertės nuomone, gerai, kad europiečiai ruošiasi D. Trumpo valdymui ir įstatymams, nes, pavyzdžiui, būsimi JAV tarifai eksportui gali kaip reikiant finansiškai kirsti Europai.
„Tai žinoma, kad jausime ir europiečiai tam ruošiasi. Gera žinia, kad europiečiai žino, kas jisai toks, ir yra jau pasiruošę jo prezidentavimo būdui.
D. Trumpas labai aiškiai pasakė sritis, į kurias bus kreipiamas dėmesys. Tai yra puiki proga pasiruošti, galbūt nesukoordinuoti atsaką, nes iš tiesų Europos Sąjunga (ES) yra didelė valstybių sąjunga su milžiniška rinka. Jeigu tas atsakas būtų koordinuotos, iš esmės D. Trumpas turėtų irgi derėtis, sėsti prie derybų salo.
Ir čia dvi linijos, dvi temos. Vienas svarbus dalykas – tai yra tarifai. Europiečiai ruošiasi tiems tarifams. D. Trumpas nori sumažinti prekybos dalį tarp ES ir JAV.
Tai čia europiečiai tikrai turės skirti daugiau dėmesio savo konkurencingumui ir, ko gero, prekių, kurios neišeis į JAV, perskirstymui ES viduje.
Yra priklausomybė ir į kitą pusę. ES perka daug aukštųjų technologijų iš JAV, kas irgi yra labai svarbu“, – komentavo apie galimas grėsmes M. Šešelgytė.
Saugumas Europoje – sulauksime iššūkių
Pasak politologės, JAV prezidento užmojai Europai yra susiję su karu Ukrainoje bei derybomis, kaip jis žada padėti visai Europai atsilaikyti. Saugumo klausimas vis dar išlieka.
„Labai aiški žinutė, kad (Europa – red. past.) turi daugiau investuoti į gynybą, didinti pajėgumus. Greičiausia, kad viena iš D. Trumpo derybinių linijų bus prašymas ES susimokėti už karą Ukrainoje, tai yra remti Ukrainą ir taip pat susimokėti už saugumo garantijas.
Čia irgi labai bus sudėtingas iššūkis Europos valstybėms, bet tai irgi yra ES – jeigu jiems pavyks tai padaryti, geras dalykas, nes tai ilgą laiką buvo labai apleista sritis“, – teigė M. Šešelgytė.
Ji taip pat pabrėžė – reikia suprasti, kad D. Trumpas veikia nekonvenciniais būdais.
„Su danais sako kalbėti, kad jie kalbėjo, kad apie Grenlandija jau buvo kažkokie veiksmai vykdomi kurį laiką. Ir štai ateinant Danijos užsienio reikalų ministerija, vyriausybinės organizacijas tiesiog bandė, derėtis su verslininkais ir panašiai, kainas kažkokias derinti.
Tai mes galim stebėti labai daug nekonvencinio veikimo, kam irgi reikia pasiruošti, nes užsienio reikalų sritis yra labai protokolinė, o čia jis veikia kaip žmogus, atėjęs iš verslo arba apskritai žmogus, kuris limitų nelabai turi, ribų nelabai turi ir tie būdai kartais suveikia dėl to, kad žmonės tiesiog ištinka netikėtumas, paralyžius ir įsivaroma į tokią poziciją, kur labai sunku derėtis“, – akcentavo TSPMI direktorė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
