I. Trinkūnaitė teismui skundė Vyriausybės praėjusių metų birželio 5 d. nutarimą ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos gegužės 16 d. išvadą.
Sprendimą Regionų administracinis teismas paskelbė penktadienį.
Nuspręsta, kad Vyriausybė ir Komisija pagrįstai įvertino nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiame sektoriuje veikiančios elektroninės pinigų įstaigos akcijas valdančios verslininkės atitiktį nacionalinio saugumo interesams.
„Mes su teismo sprendimu nesutinkame, jį skųsime apeliacine tvarka. Manome, kad pats teismo sprendimas yra nepagrįstas tiek iš faktinės pusės, tiek iš teisinės pusės, kad teismas kritiškai neįvertino Vyriausybės nutarime ir Komisijos išvadoje išdėstytų aplinkybių“, – Eltai penktadienį sakė I. Trinkūnaitės atstovas.
K. Gudo teigimu, iki šiol Lietuvoje nė vienam pareiškėjui nėra pavykę laimėti bylos, kurioje būtų ginčijamas su atitiktimi nacionaliniam saugumui susijęs Vyriausybės nutarimas ir Komisijos išvada.
„Per visą Lietuvos Respublikos istoriją nėra pavykę įrodyti ir nuginčyti Vyriausybės nutarimą ar Komisijos išvadą, kuria asmuo yra pripažintas neatitinkantis nacionalinio saugumo interesų. I. Trinkūnaitės byla nėra niekuo išskirtinė“, – akcentavo K. Gudas.
Advokato teigimu, sprendimu ginčyti sprendimą apeliacinės instancijos teisme tikimąsi „pralaužti ledus ir įrodyti, kad tokią bylą apskritai galima laimėti Lietuvoje“.
K. Gudas taip pat pridūrė neatmetantis, jog, išnaudojus visas teisines galimybes Lietuvoje, toliau būtų kreipiamasi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).
„Mes esame pasiruošę toliau teistis ir gali būti, kad tas procesas neužsibaigs Lietuvoje, tą esame numatę. (…) Atkreipiame dėmesį, kad ir mūsų prašymą kreiptis į Konstitucinį teismą atmetė, teiksime apeliacinė skundą, prašysime vėl kreiptis į Konstitucinį teismą ir, aišku, nesėkmingo rezultato atveju – į Europos Žmogaus Teisių Teismą“, – nurodė advokatas.
Atmestame prašyme kreiptis į KT, K. Gudo teigimu, prašyta įvertinti nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatymo, pagal kurį priimtas Vyriausybės nutarimas, atitiktį Konstitucijos nuostatoms.
Teisės aktų nustatyta tvarka skundą apeliacinės instancijos teismui galima teikti per vieną mėnesį.
„Foxpay“ vyriausybinės komisijos akiratyje atsidūrė, pastarajai neleidus I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – eksministrės Monikos Navickienės sutuoktinis Mindaugas Navickas.
ELTA primena, kad, teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminį tyrimą dėl „Foxpay“ veiklos, iš viso buvo sulaikyti ir įtarimai pareikšti 7 asmenims, tarp jų – I. Trinkūnaitei, jos sugyventiniui Vilhelmui Germanui ir buvusios ministrės Monikos Navickienės vyrui Mindaugui Navickui.
Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojo Jovito Raškevičiaus, tarnyba birželį pradėtame ikiteisminiame tyrime fokusuojasi į galimą poveikio darymą sudarant viešuosius pirkimus ir pinigų plovimą, kas susiję su „Foxpay“ teikiamomis paslaugomis viešajam sektoriui.
STT tyrimo ėmėsi, patikrinimą dėl „Foxpay“ veiklos atliekant ir Lietuvos bankui (LB).
Priežiūros institucija pernai lapkritį už šiurkščius ir sistemingus teisės aktų pažeidimus panaikino „Foxpay“ elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Anot LB, bendrovė nesilaikė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, klientų lėšų apsaugos teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Po šio sprendimo „Foxpay“ nebegali teikti jokių finansinių paslaugų.
M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo. Vėliau 15min.lt pranešė, kad pernai ministrė kartu su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu privačiu lėktuvu skrido į Dubajų. Dėl kilusio skandalo dėl ryšių su I. Trinkūnaite bei V. Germanu, tuometė ministrė M. Navickienė pasitraukė iš posto.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
