Kalbėdamas apie karštų orų pasekmes Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubiosios pagalbos gydytojas Paulius Uksas pirmiausia įvardijo pavojingą tendenciją – termometrų stulpeliams šokant į viršų bandymą atsigaivinti alkoholiu.
„Žmonės traukia į gamtą pailsėti ir lietuviai vis dar kažkaip neįsivaizduoja poilsio be alkoholio. Turime nemažai žmonių, kurie išgėrę patiria vienokias ar kitokias traumas būtent dėl pasirinkto tokio laiko leidimo būdo.
Kita grupė pacientų – tai vyresnio amžiaus, bet nebūtinai seni žmonės, kurie ar nepasirinkę tinkamo laiko ar dėl kitų priežasčių kažkur keliavo – į turgų ar parduotuvę ir perkaito“, – pasakojo gydytojas.
Jis priminė, kad didelis skysčių netekimas gali sukelti įvairių problemų – atsirasti ir širdies ritmo, sąmonės sutrikimai, galvos svaigimai, sunkumo epizodai, aptemimo akyse, kiti regėjimo sutrikimai ir t. t.
Sumaišo ir su insultu?
P. Ukso aiškinimu, tada arba dažniausiai tokie asmenys arba į skubios pagalbos-priėmimo skyrių atvyksta patys, arba yra atvežami giminių, arba tą padaro greitoji.
„Tada jau sprendžiame rebusą – ar čia kas atsitiko ūmaus, naujo, ar susiję su neurologine simptomatika – infarktu, insultu, ar paciento būklė visgi sąlygota skysčių trūkumo“, – sakė gydytojas.
Jo teigimu, dažniausia priežastis būna pastaroji.
„Gali atsirasti ir staigūs elektrolitų disbalansai, bet tai nutinka pakankamai retai. Pacientui užtenka skirti didesnę infuzinę terapiją ar skysčius geriamu pavidalu. Dažnai tokiam pacientui greitai palengvėja ir jis toliau keliauja gydytis į namus“, – kalbėjo skubiosios pagalbos gydytojas.
Kyla temperatūra, prasideda traukuliai
Visgi kalėdamas apie terminį arba kitaip – šiluminį smūgį P. Uksas neslėpė, kad simptomai gali būti daug rimtesni ir gali prireikti rimtesnio gydymo.
„Šiaip yra įvairi šiluminį smūgį simptomatika ir įvairios stadijos. Blogiausias variantas yra, kai žmogų jau ištinka traukuliai, temperatūra pasiekia daugiau nei 39–40 laipsnių, kada yra didžiulis skysčių trūkumas, sąmonės gilius sutrikimas.
Vis dėlto, dar iki to laiko žmogus jau turėtų pradėti jausti kitus simptomus – iš pradžių jaučiamas didesnis prakaitavimas ima mažėti, nors oda atrodo kaitanti. Taip pat mažėja sielių kiekis burnoje arba jos tampa tąsios, pagreitėja širdies darbas, pulsas.
Tai būtų tokie tarpiniai simptomai, kada dar nėra viskas taip blogai, bet toliau būnant karštoje aplinkoje ar ant tiesioginių saulės spindulių gali toliau blogėti, juo labiau jei negeriami skysčiai. Perkaitus sumažėja ir išskiriamo šlapimo kiekis, tad galima klausti žmogaus, kada paskutinį kartą lankėsi tualete“, – aiškino medikas.
Taip pat jis atkreipė dėmesį į įvairius nudegimus, patirtus saulėje. Nors jie nebūna labai grėsmingi ir nepasiekia gilesnių sluoksnių, bet tai, gydytojo teigimu, irgi yra pakankamai skausminga, yra pažeidžiami dideli plotai.
„Po to reikalingas ir ilgesnis gydymas, reikalingi vaistai nuo skausmo ir intensyviau reikėtų bent vieną dvi paras vartoti skysčius tam, kad būtų atstatytas jų balansas“, – pridūrė medikas.
Galimi liekamieji reiškiniai?
Paklaustas, ar tokie perkaitimai gali turėti liekamųjų reiškinių ateityje, galbūt padidintą jautrumą karščiui, P Uksas aiškino, kad tai priklauso nuo to, kokio stiprumo jis buvo ir kokių pasekmių turėjo.
„Esant ilgalaikiam perkaitimui, kai temperatūra pasiekia itin aukštas ribas, tai dirginama smegenų žievė ir tai, kaip minėta, gali provokuoti tam tikrus simptomus – traukulius.
Tada žmonės dažnai išsigąsta insulto. Taip gali būti, bet tada dažniausiai jau reikia medikų pagalbos, kurie aiškinasi, kur yra problema“, – sakė jis.
Visgi kartu medikas ramino, kad jei neįvyksta rimtesnių komplikacijų, laiku pradėtas gydyti šiluminis smūgis kažkokių didesnių pasekmių nepalieka.
Kokios būklės didina riziką
Čia gydytojas priminė, kad perkaitimas pavojingesnis jau tam tikrų patologijų turintiems žmonėms, kai jos gali paūmėti.
P. Uksas pabrėžė, kad ypač vyresnio amžiaus žmonės ypač gali turėti ne vieną lėtinę ligą, kuri gydoma medikamentais.
„Tai gali būti ir aukštas kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimai, kiti širdies ir kraujagyslių sistemą susirgimai, pavyzdžiui, lėtinis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kada ypač vyresnio amžiaus žmonėms svaigsta galva.
Tai esant karščiui, skysčių trūkumui, labai dažnai šie svaigimai paūmėja, kai žmogus apsisukus galvai tiesiog gali nukristi, ką nors susižaloti.
Juo labiau gali susižeisti pačią galvą, o tai lemti rimtesnius galvos smegenų sužalojimus, ypač jei vartojami kraują skystinantys vaistai, kai kiekvienas sumušimas gali virsti pakankamai rimta patologija“, – įspėjo pašnekovas.
Anot gydytojo, natūralu, kad ir bet kokių kitų sunkių būklių pacientai tampa jautresni karščio poveikiui ir turėtų jo pasisaugoti.
Pirmoji pagalba perkaitus
Pašnekovas pabrėžė, kad vienokią ar kitokią pradinę pagalbą galima pradėti teikti ir pačioje įvykio vietoje.
„Reikėtų stengtis žmogų nuvesti į kažkokią vėsesnę patalpą ar bent šešėlį, duoti atsigerti vėsaus vandens, šaldyti atviras kūno vietas.
Ir, jei negerėja, išlieka bendras silpnumas, kviesti greitąją medicinos pagalbą, ji atlikusi specialius testus nuspręs, ką toliau daryti – ar jį reikia toliau gabenti į gydymo įstaigą ar galima suteikti pagalbą įvykio vietoje“, – aiškino P. Uksas.
Kartu medikas patarė nepersistengti ir nedaryti staigių kontrastų, tad perkaitus skubėti į šaltą dušą ar labai vėsų vandens telkinį nereikėtų.
„Tikrai nereikėtų kristi į 4 laipsnių šulinio vandenį. Geriausia šaldyti tokias vietas, kurios yra jautriausios – pridėti šaltą rankšluostį ar kitą audeklą ant kaktos, labiausiai paveiktų kūno vietų – ar tai šlaunis, rankos, kaklas“, – aiškino jis.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad per didelis karštis veikia įvairių ligų turinčius žmones ir, jei nėra įvertinamas pavojaus, gali juos pražudyti.
