Direktorės pavardė-Sušinskienė.O kokia pavardė auklėtojos?

Daug galima svarstyti, daug komentuoti, nes turim galimybe.
Turim pasirinkimo galimybe. Ir turejau- psichiatras, su kuriuo bendravau ir tai patvirtino, bet turejau atveja- neislaikiau egzamino, prigeriau tableciu, net nezinau kokiu, nes nevartodavau vaistu, …nusipirkau ir prigeriau, tuomet naisu pasidare ir paskambinau pazistamai moteriai ir pasakiau, ji iskviete greitaja ir nuveze , isplove skrandi, pasijuoke gydytojas “ ar meileje nepasiseke?”. Isgyvenau…
Sunku iseiti is sio gyvenimo. Tai supratau.
Todel- gimstame, kad gyventi. Neturi buti sitokiu atveju, neturi.
Vaikai, jaunime, brangus zmones- privalome rasti su kuo issikalbeti, galima, Gal, rinktis mokymasi is namu, jei jau tokios situacijos subresta.
Labai gerai mokytis siais super infirmaciju techn. Pasiekimo amziuje nera lengva ir nera lengva pakelti patycias( jei siuo atveju tai!)…
Tevams. Tevams tai sunkiausia. Neoaguodziama.
Su jumis, brangus teveliai. Bukime stiprus drauge.

Uzuojauta teveliams.
Ilsekis Ramybeje brangi Mergaite. ——
Musu visuomenei, visai Svietimo sistemai, Aukscaiusiajam salies vadovui:
- Kaltinti nera Ka? Nera ko kaltinti?
- Verkti yra delko?
- Taip yra, jei tai padetu merginai sugrazinti GYVENIMA.
Deja.
Lai buna lengva amzino POILSIO vieta,…jei uztektu sio pasakymo!
Manau, kad tyrejo buti paskelbta PENKIU —- minuciu visos Lietuvos SUSIKAUPIMO penkminute- TUREJO! PRIVALEJO Auksciausiasis salies vadivas ir nuo siandien turetu atsistatydinti ir Seimas ir Ministerija. Kodel? Todel, kad jaunas zmogus pasirinko sitokia mirti.
Mes uz Nepriklausoma Ukraina, kur Rusija uzpuolusi, bet MES ne uz savo jaunima?


P.S.- kai Justinas Marcinkevicius atsisake Seimo nario mandato, tuomet turejo suklusti visa Lietuva…
Kas skaito gerb.Maironio poezija, nueina i gerb. Poeto nama- muzieju, tas zinoti turetu su kokiu dvasiniu palikimu gyvena Lietuvos zmones.
Prabuskim, vadovai, prabuskit gyvenimui - mazuju ugdytiniu, jaunimo, savo paciu gyvenimui, matome kas darosi salyje.
Ar matome?



Ziaurus sis gyvenimas

Žiurkė vadinama direktorė vadinami mokytojai ir žiurkėnai vadinami klasiokai atsakys ateityje savo likimu.Banditai nebuvo laidotuvėse -viršūnė.

Užuojauta tėvams ir kitiems.Pone direktore sako cituoju "turėjo tikrų draugų" oho kokie tikri net mokytojos ir vaikai,draugai neišlidėjo mergaites. Kokia ale pagarba parode net mokytoja,auklėtoja užpakalio nepajudino.

Tų tarybinių laikų mokyklą - Kauno 34-ąją... Pradedant nuo direktoriaus, šviesios atminties - Pranckevičiaus, baigiant auklėtoja ir beveik visais mokytojais. Net tuo sovietiniu laikmečiu, mokykla ne spaudė, ne dusino, ne aklai vykdė Centro nurodymus, o su žmogiškom išlygom palaikė kuo žmogiškesnę atmosferą per ten dirbusius žmogiškus mokytojus. Kurie mokė kritinio mąstymo, skatino gyvenime turėti savo poziciją. Aišku, didžiuliame kolektyve prie kiekvieno sargo nepastatysi, būta tam tikrų situacijų ir tenai. Bet visumoje mus išugdė ŽMOGIŠKAIS žmonėmis

Kadaise psichologai tvirtino, jog žmogus nepakels rankos prieš save, jeigu jo gyvenime bus bent vienas žmogus, su kuriuo jis turės nuoširdų, artimą, palaikantį ryšį, su kuriuo galėtų atvirai išsikalbėti. Pirmiausia tokia užuovėja vaikui, paaugliui, privalėtų būti artimiausia jam aplinka, jo tėvai, ar bent vienas iš tėvų, kuriuo pilnai pasitikėtų. Juk atmosfera daug kur įtempta, nesaugi, na vaikai jau mokyklose mokosi "užsiauginti storą skūrą", ir ne visi yra stiprūs ir savimi pasitikintys. O čia jau patį didžiausią vaidmenį tai vaidina namų aplinka, tėvai. Jeigu tėvai įgauna savo vaikų pasitikėjimą, kur jie grįžę į namus gali išsikalbėti, pazoguosto ir būti išklausomi, gauti patarimų, įvairų požiūrio į problemą kampą ir problemų sprendimo variantų, pastangų iš tėvų pusės-vaikui tokia mintis nešautų į galvą palikti, šitaip nuskriausti jam atsidavusius, jį mylinęiys, dėl jo daug pastangų dedančius tėvus. MEDALIS TURI DVI PUSES. GREIČIAUSIAI NAMIE BUVO UŽKRAUTA NAŠTA GERAI MOKYTIS, RODYT TIK GERUS REZULTATUS, IR VAIKAS STENGĖSI KIEK IŠGALĖDAMAS, BET NE VISI PASISTENGĖ TIEK PAT DĖL JO... MAN JOS SIAUBINGAI GAILA... Pati praėjau gyvenime be seserų ir brllių, net be tėvo, mama tik rūpinosi matetialiniu išlaikymu, bet kad ir kiek buvo sunku, pati save ugdžiau, stiprinau, skaičiau literatūrą apie autogeninę treniruotę, - saviįtaigos galimybes. Na dėjau pastangas ir pati kažkaip išlikt stipria šiame pasaulyje. Nes mokykloj viena mokytoja pasakė: "Vaikai, gyvenime išlieka tie, kurie yra stipriausi, taip yra ir gyvūnų, ir žmonių pasaulyje. TAI YRA NATŪRALI ATRANKA. " Aš savo mokykloje gavau labai svarbių žinių, gyvenimiškų pagrindų mano gyvenimui. Kurie, nors pasakyti skirtingų mokytojų, bet yra tapę labai reikalingais. Tik geruoju prisimenu savo mokyklą. Savo abi klases ir klasiokus. Buvo labai šaunus etapas.

Nemanau, kad vaikai labai patys veržėsi į laidotuves. tėvai, žinote, irgi vaikus saugo nuo neigiamų emocijų

Direktorė uždraudė eiti į laidotuves, ta direktorė žinojo viską apie patyčias, bet nesiėmė nieko tai sustabdyti, todėl kaip minimum turėtų netekti savo pareigų ir duoti parodymus teisėsaugai, nustatant jos pačios atsakomybę nuo administracinės nuobaudos iki baudžiamosios.

Tai ir yra demokraijos triumfas ir Simonytes, net panos jau laidojamos vienos, vyrai isvis zemiau plintuso.