Žinių radijo laidoje „Ryto espresso“ Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos viršininkas Giedrius Ruočkus neslėpė, kad šio mėnesio nelaimių statistika kelia nerimą, nes prabėgus vos pusei birželio skenduolių jau virš 10.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad per saulėtą savaitgalį iš vandens telkinių gelbėtojai ištraukė tris nuskendusiuosius. Tik vieną jų pavyko išgelbėti, tuo tarpu, vieno nuo penktadienio vakaro Neries upėje gelbėtojai vis dar ieško.
Jis pabrėžia, jog tokios skaudžios nelaimės nutinka dėl saugumo reikalavimų nepaisymo.
„Žmonės labai dažnai linkę pažeidinėti taisykles ir prisiima sau per didelę riziką. Tai reiškiasi, plaukia per toli, geria alkoholinius gėrimus poilsiaudami, taip pat įvairūs šuoliai tam neskirtose vietose, vandens transporto naudojimas be plūdrumo priemonių, be gelbėjimosi liemenių“, – priežastis, vedančias į nelaimes, vardijo jis.
Išskiria, koks laikotarpis pavojingiausias maudynėms
Ekspertas įspėjo, jog šių metų birželio mėnesio statistika signalizuoja, kad vasariškomis dienomis pavojingiausia maudytis. Todėl tikėtina, kad ateinantys vasaros mėnesiai taip pat bus pavojingi.
„Tai jeigu tiktai turime karštus orus ilgesnį laiką, tai akivaizdu, kad tai pritraukia mases poilsiautojų prie vandens telkinių ir toj masėj dažniausiai nepavyksta išvengti tam tikrų nelaimių, tai pikas gali būti ir liepos, ir rugpjūčio mėnesis, bet tai irgi priklauso nuo oro sąlygų“, – pamini jis.
Pataria, kaip išvengti nelaimių
Pirmiausia, G. Ruočkaus vertinimu, reikėtų atsakingai rinktis maudyklą, kur poilsiauti. Reikėtų ieškoti tokių vietų, kuriose budi gelbėtojai arba yra žmonių, esant reikalui galėsiančių iškviesti pagalbą.
„Neplaukti per toli už pažymėtų vietų, neplaukti, jeigu vietos nepažymėtos, neplaukti didelių atstumų, plaukioti, sakykim, išilgai kranto, kad visada būtumėte kojomis pasiekiamame lygyje. Be jokios abejonės, nevartoti alkoholinių gėrimų ar kitaip svaigintis prieš lipant į vandenį“, – įspėjo jis.
O mėgstantiems vandens pramogas pataria visuomet dėvėti gelbėjimosi liemenes plaukiojant vandens transportu. Nepaisant to, primygtinai reikalavo nešokinėti į vandenį nežinomose vietose, nes tai padidina traumų vandenyje tikimybę.
„Jokiu būdu tėvams nepalikti vaikų vienų prie vandens telkinių, neatitraukti dėmesio, nes labai greitai galim nepastebėti, kaip tie vaikai dingsta iš mūsų akiračio ir gali atsitikti skendimai“, – į vaikų priežiūrą atkreipė dėmesį Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas.
Tikisi, kad jauna karta bus sąmoningesnė
Kita vertus, pastebi aiškią priešpriešą tarp jaunimo ir suaugusiųjų požiūrio į saugumą prie vandens telkinių tarnybos vykdomuose prevenciniuose renginiuose. G. Ruočkus pastebi, kad jaunų žmonių įsitraukimas ir susidomėjimas saugumu prie vandens yra akivaizdžiai didesnis.
„O bendraujant su suaugusiais asmenimis dažnai tenka susidurti, kad jie į mūsų patarimus tiesiog nekreipia dėmesio ir turi savas, jau įtvirtintas tiesas, ir neįvertina vandens telkinių keliamų rizikų maudydamiesi upėse ar ežeruose, ar individualiuose vandens telkiniuose“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo jis.
Todėl Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos viršininkas viliasi, kad jaunajai kartai užaugus situacija pagerės, nes ji bus atsakingesnė ir paisys saugumo reikalavimų.
Kaip gelbėti skęstantįjį?
Kaip anksčiau TV3 žiniose kalbintas gelbėtojas teigia, kad dažnai žmonės neteisingai įsivaizduoja kaip elgiasi skęstantysis.
„Tai būna silpnai plaukia. Šiaip tai tikrai nėra taip, kaip per filmus, kad bėga, rėkia, mojuoja. Nes jeigu toks žmogus, tai, aišku, jis neskęsta. Čia turi jėgų. Matosi tiesiog, sustoja plaukimas, bando ant nugaros verstis, vietoj stovi, žemyn, aukštyn“, – pasakoja R. Kilius.
Visgi statistika rodo, kad vyrus iš vandens tenka traukti net 5 kartus dažniau nei moteris. Pastebėjus skęstantįjį gelbėtojai primygtinai prašo neplaukti traukti jo patiems. Arba surasti ir ištiesti jam plūduriuojantį objektą, į kurį skęstantysis galėtų įsikabinti.
„Skęstantys visada sugriebia ir tikrai gali įvykti dvigubas skendimas, kada žūsta tiek pats skęstantysis, tiek jį gelbėjantis asmuo“, – sako G. Ruočkus.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pabaigoje.
