Į sveikatos sistemos lauką žengiantį naują žaidėją žiūrima gana rezervuotai – jau dabar vis skambinama pavojaus varpais, kad viešajame sektoriuje taip trūksta medikų, jog kai kur net mažinamos paslaugų apimtys.
Pažymima, kad dalį gydytojų „nusiurbia“ privatus sektorius pasiūlydamas kitas darbo sąlygas, tačiau valstybės finansuojamas sveikatos paslaugas pacientams pavyksta gauti ne visada.
Pats D. Dundulis gi aiškino, kad kalbos, jog nuvilios medikus iš viešojo sektoriaus, neteisingos.
„Kalbama, kad trūksta gydytojų, tačiau ne tik jų. Juk trūksta ir policininkų ar mokytojų. Problema yra kitur, panašu, kad su viešuoju sektoriumi kažkas negerai, jeigu jiems trūksta darbuotojų. Taigi problema yra bendra ir sena, ji neatsirado vien todėl, kad mes ieškome medicinos darbuotojų“, – portalui tv3.lt kalbėjo „Norfos“ vadovas.
Pasak jo, keista klausytis kalbų ir kaltinimų, kad ketina sugriauti valstybinę medicinos sistemą: „Mano tikslas – kitoks. Kaip tik siekiu, kad medicinos paslaugos būtų prieinamesnės žmonėms.“
Žada didesnes algas ir mažesnes kainas
Verslininkas tikino, kad jau ieško darbuotojų ir žada, kad jų atlyginimai bus didesni nei kitur, o ir pacientai esą mokės mažiau negu kitose privačiose klinikose.
Kaip jis pasakojo portalui tv3.lt, atidaryti kliniką, kuriai vadovaus buvęs Santaros klinikų vadovas prof. Kęstutis Strupas, ketina dar šiemet, tačiau iš pradžių ji teiks tik dalį paslaugų, pavyzdžiui, reabilitaciją, šeimos gydytojų ir specialistų konsultacijas.
Verslininkas skaičiavo, kad naujai atsidarančiais įstaigai reikės apie 300 darbuotojų, tačiau jų ketina ieškoti palaipsniui: „Jie ateis iš skirtingų vietų. Nėra taip, kad iš vienos medicinos įstaigos jie pereis pas mus. Priimsime ir ką tik mokslus baigusius gydytojus.“
D. Dundulis pastebėjo, kad kai tik prasidėjo kalbos apie jo privačią medicinos įstaigą, esą sujudo ir kitos klinikos:
„Jos ėmė keisti savo požiūrį į savo darbuotojus, paslaugas ir kitus dalykus. Medicinos įstaigos pradėjo galvoti, kaip gerinti savo darbo kokybę ir darbuotojų sąlygas. Taigi, dar net neatsidarėme, tačiau padarėme pokytį.“
Paslaugas teikia žmonės, o ne pastatai
Kiti sistemos dalyviai, išgirdę apie tokio masto naujos medicinos įstaigos atsiradimą, vis tik nebuvo tokie optimistiški. VUL Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša teigė, kad ligoninė jau dabar galėtų teikti daugiau paslaugų, tačiau to negali daryti dėl darbuotojų stygiaus. Tuo metu tokios didelės privačios įstaigos atsiradimas vargu ar pagerins paslaugų prieinamumą Vilniaus regione.
„Jei gyventume tokiomis sąlygomis, kad turėtume labai daug darbuotojų ir jų gali atsirasti naujų, tokiais atvejais naujų gydymo centrų statymas gali padidinti teikiamų paslaugų skaičių“, – kalbėjo T. Jovaiša.
„Žiūrint sistemiškai, ne vienos įstaigos, o į viso Vilniaus ir jo regiono pacientų interesus, teikiamų paslaugų kiekis – konsultacijų, operacijų, kitų intervencijų kiekis priklauso nuo darbuotojų skaičiaus. Galime pastatyti kiek norime ligonių, kompiuterinių tomografų aparatų ir operacinių, tačiau realus paslaugų skaičius priklauso tik nuo žmonių.
Jei gyventume tokiomis sąlygomis, kad turėtume labai daug darbuotojų ir jų gali dar atsirasti naujų, tokiais atvejais naujų gydymo centrų statymas gali padidinti teikiamų paslaugų skaičių. Dabar gi gyvename labai riboto darbuotojų skaičiaus laikais ir iš esmės, sakyčiau, kad tai nepagerins Vilniaus miesto ir viso regiono gyventojų sveikatos paslaugų, nes tai yra tie patys žmonės, kurie suteiks konsultaciją vienoje arba kitoje vietoje“, – komentavo jis.
Pasak pašnekovo, tikroji privati medicina, kada paslaugos teikiamos už privataus sveikatos draudimo lėšas arba žmonėms sumokant patiems, sudaro labai nedidelį rinkos dalį. Taigi didžioji dalis paslaugų yra teikiama iš to paties Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
„Taigi kalbame apie tą patį paslaugų skaičių, kuris persiskirsto per skirtingas įstaigas. Tad tikėtis esminio augimo būtų labai sunku, kad ten pacientai gaus daugiau konsultacijų. Galbūt dalis iš jų, kurie galės prisimokėti ir panašiai, galės nueiti į privatų sektorių ir jas gauti greičiau. Bet sistemiškai ženklaus konsultacijų skaičiaus augimo tikėtis būtų sunku“, – kalbėjo T. Jovaiša.
Galėtų gerokai padidinti apsukas
Vienos iš didžiausių šalyje gydymo įstaigų vadovas konstatavo, kad sveikatos darbuotojų rinka šiuo metu yra labai įtempta ir viešajame sektoriuje labai nepalanki.
„Santaros klinikos įvairiose srityse galėtų teikti nuo 20 iki 40 proc. daugiau paslaugų (nekvotuojamų ir valstybės išskirtų prioritetinėmis), tą leistų mūsų infrastruktūra. Tačiau to padaryti negalime dėl darbuotojų trūkumo. Kol kas dar nemažiname paslaugų skaičiaus, bet jei būtų ženklesnė darbuotojų migracija, galime atsidurti tokioje situacijoje, kai būsime priversti mažinti teikiamų paslaugų skaičių.
O didinti atlyginimų daugiau nebegalime, šiemet jie jau buvo ženkliai pakelti, į darbo užmokesčio fondą papildomai investavome 26 mln. eurų. Kažkiek bandysime kelti ir kitais metais, bet tokio didelio rezervo neturime ir mūsų konkurencingumas yra mažesnis. Jei būsime priversti riboti mažiau sudėtingų paslaugų skaičių, kurios finansiškai rentabiliausios, tai finansinės problemos tik gilės“, – kalbėjo T. Jovaiša.
Jis pridūrė, kad siekiant daugiau darbuotojų išlaikyti ligoninėje, kad jiems nereikėtų dar eiti papildomai dirbti privačiai, nuo rugsėjo savanoriškai bus siūlomos papildomos darbo sutartis.
Tiesa, pašnekovas pridūrė, kad nors dažnai kalbama apie gydytojus, bet didžiausias iššūkis sveikatos sistemoje yra slaugytojai. „Kartais galime turėti visą komandą operacinėje, bet jei nėra operacinės slaugytojos, operacijos nevyks. Šiandien, ko gero, slaugos klausimai yra patys opiausi“, – pastebėjo Santaros klinikų vadovas.
Privatininkai pasirenka pelningiausias paslaugas
Pasak T. Jovaišos, esminis skirtumas taip viešojo ir privataus sektoriaus įstaigų – pasirenkamų teikti paslaugų pobūdis.
„Dauguma gydymo įstaigų, kurios yra pelno siekiančios organizacijos, atsirenka paslaugas, kurios yra pačios pelningiausios, tai toks darbuotojų judėjimas, tai vyksta į tam tikras paslaugų sritis, apima ne visą mediciną. Tai yra tik tos sritys, kurios yra prognozuojamos, kur komplikacijų rizika maža, kurios yra pelningos. Tai sudėtingesnės sritys, kur didelės rizikos pacientai, prieinamumas šioms paslaugoms atitinkamai mažėja.
Viešosios įstaigos, ypač didžiosios teikia pačia kompleksiškiausią pagalbą, skubią pagalbą, užtikrina 24 valandų per parą paslaugas visų specialybių ir patiems sudėtingiausiems pacientams. Privačios įstaigos pasiima tik uogą ant torto, bet reikia nepamiršti, kad yra žymiai daugiau pacientų, kuriems reikia ne vien uogos ant torto“, – konstatavo jis.
Tokio masto reiškinio nematė
Lietuvos privačių gydymo įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius gi svarstė, kad steigiant tokią didelę įstaigą turbūt realiai pasverta, kokios bus galimybės sudaryti sutartis su ligonių kasomis pagal esamas tvarkas.
„Teikti vien mokamas paslaugas tokiai didžiuliai įstaigai nebus taip paprasta. Matyt, tie dalykai yra aptarti. Taip pat ir įdarbinti tiek gydytojų ir slaugytojų bus didžiulis iššūkis ir jį spręsti tikrai nebus lengva. Norint pasikviesti ir įdarbinti gydytoją turi pasiūlyti daug geresnes sąlygas, nes ateiti į įstaigą, kuri neturi istorijos, viską mesti, yra didelė baimė. Kaip šita įstaiga susitvarkys su visais iššūkiais, parodys ateitis“, – konstatavo jis.
„Tad šiuo atveju pasižiūrėsime, kuo tai baigsis. O kad tai yra reiškinys, kokio mastelio nėra buvę, taip“, – sakė A. Gerliakienė.
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė savo ruožtu didelės privačios klinikos steigimą sostinėje pavadino tiesiog eksperimentu.
„Man pačiai įdomu, kas bus ir dabar tai vertinu kaip eksperimentą. Kadangi man pačiai teko dirbti su žmonėmis, kurie atėję iš verslo bandė vadovauti medicinos įstaigai, kaip jiems sekėsi, turiu patirtį ir savo nuomonę, kaip tai gali baigtis. Tad šiuo atveju pasižiūrėsime, kuo tai baigsis. O kad tai yra reiškinys, kokio masto nėra buvę, taip. Bet dėsniai visiems yra vienodi ir pamatysim, kaip bus.
Man liūdniausia, kad mūsų politikai atkakliai tvirtina, kad sveikatos sektorius nėra ūkio šaka, rinkos ekonomikos dėsniai čia negalioja. Tai labai akivaizdžiai matau, kad yra priešingai. Ir tai, kas yra deficitas, o dabar sunkiausiai pasiekiami yra žmogiškieji ištekliai, kaina šovė į tokias aukštumas, ko nebuvo niekada“, – teigė ji.
Pasak pašnekovės, jau dabar tik pabaigęs rezidentūros studijas gali reikalauti tokių atlyginimų, kurių niekas nesapnavo: „Ir tai labai įdomus šiandienis reiškinys. Galvoju, kad nei savivaldybės, nei ligoninės nėra pasiruošusios tokiems atlyginimams ir tai ilgalaikėje perspektyvoje nebus pastovu, sumos turės žemėti, kol lubos normalizuosis.“
Įspėja: „nukraujuosime“ tiek, kad neliks kam gydyti
Paklausta, kur, jos manymu, gali nuvesti toks eksperimentas – teigiamai supurtyti sistemą ar nutempti dar giliau, pašnekovė prabilo apie tai, kaip susikuria terpė chaosui atsirasti.
„Ne veltui pasakiau, kad sveikatos sektorius yra ūkio šaka – lygiai tokia pati kaip kitos. Yra reguliuojamos rinkos tendencijos ir jomis naudojasi išmintingi politikai, o kai neigi, kad tai yra rinka, ir sakai, kad čia bus bet kas, tada turime absoliutų chaosą.
Kad būtų galima reguliuoti rinką, turi suvokti, kaip ji veikia. Tada gali kažką apriboti, paskatinti, dotuoti, bet tai neturi būti toks kišimasis kaip planinėje ekonomikoje. Kai dėl žinių ir kompetencijų trūkumo rinka nereguliuojama, turime nepą.
Tada turime chaosą, kuris agresyvus ir nenuspėjamas. Tai tokie dalykai ir bus. Nesakau, kad ši klinika yra chaosas, bet tai gali būti nevaldoma ir nesugaudoma, ir, baisiausiais dalykas, kad galime labai stipria „nukraujuoti“ net ir turėdami dabartinius gydytojus ir slaugytojus“, – komentavo LMS valdybos pirmininkė.
„Bet jei į sveikatos sektorių jau pradeda investuoti „Norfos“ savininkas, jis skaičiuoti moka, net neabejoju. Jis kalba, kad pagerins prieinamumą, tai tokia nesąmonė, kokią ir sudėtinga sugalvoti. Kaip jis tai pagerins?“ – sakė A. Veryga.
Ji teigė apskritai matanti labai blogą tendenciją – represijų ir bausmių įvedimą gydymo įstaigoms ir medikams įstatymo lygmeniu. O tai rodo, kad situacija valdoma ne išmintingais sprendimais, bet smurtu.
„Nuo smurto žmonės bėga. Tai jei dabar turime nemažą pensinio amžiaus slaugytojų ir gydytojų skaičių, kurių 2030 metais bus 41 proc., – jie išeis iš darbo. O jaunimas, jau užaugęs kitomis sąlygomis ir turintis kitus lūkesčius, išvažiuos ar pakeis specialybę, nes jie nėra nei vergai, nei kankiniai. Taigi liks labai nedidelė žmonių dalis, kurie dar ne pensinio amžiaus, nėra laisvi kalbėti keliomis užsienio kalbomis ir jiems sudėtinga palikti darbo vietą. Jei liksime ties šia siaura žmonių dalimi, koks bus mūsų paslaugų prieinamumas?“ – svarstė A. Gerliakienė.
Aurelijus Veryga BNS Foto Veryga: nesąmonė, kad pagerins prieinamumą
Sveikatos politikai sutiko, kad privati medicina joks blogis, jei veikia vienodomis sąlygomis su viešuoju sektoriumi. Tačiau taip yra ne visada. Buvęs sveikatos ministras, europarlamentaras Aurelijus Veryga priminė, kad viešasis sektorius sveikatos priežiūroje, ar įstaiga priklauso savivaldybei, ar ministerijai, pelno nei siekti, nei turėti negali.
„Pavyzdžiui, skandinavai leidžia mokykloms būti privačiomis, bet jos negali būti pelno siekiančios. Ką rodo dabartinė situacija Lietuvoje, aišku, nekalbėsiu apie senus laikus, kai tiesiog iš rankų buvo paleista odontologija, farmacija, akių priežiūra. Tai praktiškai tapę tik privačiu verslu. Ir vienas būdų galėtų būti nustatyti tokį reguliavimą, kad negalėtum turėti pelno.
Jei kaip šeimos medicina tiek viešas, tiek privatus sektorius veikia tokiomis pačiomis sąlygos, nėra problemų. Bet jei į sveikatos sektorių jau pradeda investuoti „Norfos“ savininkas, jis skaičiuoti moka, net neabejoju. Jis kalba, kad pagerins prieinamumą, tai tokia nesąmonė, kokią ir sudėtinga sugalvoti. Kaip jis tai pagerins? Tuos pačius medikus nuvedęs į kitą vietą, tai ten, kur jie buvo, žmonės lauks dar ilgiau.
Kodėl jau dabar gyventojai nebegauna paslaugų? Nes tas medikas dirbo toje įstaigoje, kur anksčiau gaudavo paslaugas, dabar jis yra nuviliotas priemokų dėka sukūrus jam didesnį atlyginimą ir mažesnį darbo krūvį, tai reiškia, patrauklesnes sąlygas ir dar turint galimybę rinktis, ką gydyti ir ko ne“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ tiesiai šviesiai dėstė valstietis.
Sugriežtino nuobaudas
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas sutiko, kad sveikatos apsaugos sistema iš dalies vis labiau tampa privati, tačiau didžiausia blogybė slypi ne tame.
„Mieste, ypač Vilniuje, Kaune, pavyzdžiui, Plungėje pirminė sveikatos priežiūra jau daug metų teikiama privačiose įstaigose ir jokių skundų negaunama. Tai, manau, kad pirminę sveikatos priežiūrą galėtų teikti ir privati medicina, tik ne taip, kaip buvo iki šiol – įstatymas aiškiai sako, priemokų negali būti, jei teiki paslaugas, turi tą daryti pagal sumą, kurią pasiūlo ligonių kasa.
Jei nori kažkokios priemokos, suteiki žmogui papildomą paslaugą, komforto sąlygas, kad būtų maloniau. Ir džiaugiuosi, kad pavasarį pavyko priimti įstatymo pataisas, kurios pasako – neteisėtai paėmei priemoką, turėsi grąžinti, suklastojai kažkokias sumas už suteiktas paslaugas viešoje įstaigoje, turėsi grąžinti, jei pakartosi pažeidimus, sustabdys ligonių kasa“, – komentavo konservatorius.
Pasak jo, jei privatininkai šių taisyklių laikysis ir jų veikla bus orientuota ne į pinigų užsidirbimą, bet pagalbą sveikatos apsaugai, žmogui, gydymo tęstinumui, tada privati medicina pirminėje priežiūroje, teikiant konsultacijas gali gyvuoti.
„Bet kalbant apie stacionarines paslaugas, daugelyje šalių ribojamas privačios medicinos atėjimas. Tą darysime ir mes, kad stacionarinė pagalba turėtų išlikti išimtinai valstybės rankose“, – pabrėžė A. Matulas.
