@. Mobingo atsiradimo sąlygos
Mobingo priežastis gali būti pavydas, individo (pvz., darbuotojo), kuris taiko mobingą, nesugyvenamumas, dirglumas. Dažnai pavydima jaunesniam, sėkmingesniam kolektyvo nariui, taip pat ir mažiau patirties turinčiam individui. Paprastai mobingo galima sulaukti iš vyresnių ir ilgiau kolektyvui priklausančių narių, kurie tiesiog bijo prarasti savo padėtį. Dažnai mobingą taiko nesugyvenami kolektyvo nariai, kurie patys neretai tampa mobingo aukomis. Kartais mobingas taikomas išsiskiriančiam iš kolektyvo dėl savo amžiaus, pažiūrų, tautybės, rasės ar kitko nariui. Retsykiais toks spaudimas laikinas ir yra savotiškas „krikštas“ į kolektyvo narius. Mobingo auka gali tapti ir patyręs kolektyvo narys, kurį pradėjo vertinti kolektyvo lyderiai, vadovybė. Kartais mobingo priežastis gali būti perdėtas drąsumas, skundai, pastovi kritika, bendros veiklos ignoravimas, provokuojamas elgesys.

@. Mobingo supratimo istorija
Gyvūnijos pasaulyje mobingas – tai reiškinys, kai žolėdžių banda užpuola plėšrūną. Psichologas ir mokslininkas – medikas, daktaras Hancas Leimanas – pirmą kartą mobingo tyrimus atliko Švedijoje 1980 m. pradžioje. Jis tokį elgesį pavadino mobingu ir jį charakterizavo kaip „psichologinį terorą“, kuris jungia „sistemiškai pasikartojantį priešišką ir neetišką vieno ar kelių žmonių elgesį, nukreiptą prieš vieną ar kelis žmones, dažniausiai vieną“. Leimanas nustatė 45 elgesio variantus, būdingus mobingui, kai kurie iš jų: reikalingos informacijos slėpimas, socialinė izoliacija, šmeižtas, nepaliaujama kritika, nepagrįstų apkalbų paleidimas, išjuokimas, šūksniai.

@. Rezultatai
Nuolatinio mobingo aukos gali pradėti jaustis nevisavertės, neištvėrusios nuolatinio streso, emocinio išsekimo, palikti kolektyvą, susirgti nervinėmis ligomis, sergančiuosius širdies ligomis gali ištikti infarktas, mobingo aukos gali net nusižudyti.[2] Mobingas taip pat turi neigiamų padarinių ir jį stebinčių, bet nedalyvaujančių kolektyvo narių emocinei sveikatai.