Roberto ir Birutės Beinarių kieme sujudimas. Tėvo dienos proga čia suguža gausus būrys jų atžalų – tėčiui sveikinimai, gėlės ir dovanos.
Pora užaugino 6 vaikus, o dabar džiaugiasi ir 13–os anūkų būriu. Tad šis sekmadienis pilnutėlis jaukaus šurmulio. Gerai, kad karantinas švelnėja ir galime susirinkti, sako daugiavaikis tėtis, nužvelgdamas gausią šeimyną.
„Man smagu, kad auga šeima, kad visi sveiki, džiaugiuosi, kad visi vaikai yra Lietuvoj, niekas neemigravo visi rado vietą tėvynėj, džiaugiasi širdis tikrai džiaugiasi, esu laimingas aš tėtis…", – sakė daugiavaikis tėtis.
Beinarių sūnūs ir dukros atvirauja, kad visada jaučia tėčio globą bei rūpestį – ir kai buvo maži, ir dabar jau suaugę, jo dalijamos šilumos užtenka ir anūkams.
„Jaukūs šilti glėbiai, tas šiltas žodis labai jaukiai nuteikdavo, šiaip mūsų tėti pozityvu žmogus optimistiškas, niekad per daug nebardavo", – šiltai apie tėvą kalbėjo Karolina Beinarytė-Palekauskienė.
Padėkoti ir apdovanoti reikia ne tik daugiau kaip 5 vaikus užauginusias ir gerai išauklėjusias mamas, bet ir tėčius, Tėvo dienos išvakarėse taip sakė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tokiai minčiai pritaria ir Roberto žmona Birutė, pasakojanti, kad abu drauge puoselėja šeimą.
„Reiktų ir tėčius paminėt, nes jie lygiaverčiai šeimoj, aš aišku kalbu apie normalius tėčius, kurie ir rūpinasi ir padeda vaikus auginti. Pareiga mano buvo namai, visi kampai, o vyrui išlaikyt šeimą, nes daug mūsų buvo", – sako Birutė Beinarienė
Daugiau politinė šventė
Etnologai pasakoja, kad motinos ir tėvo dienos atsirado tuo pačiu metu.
„Tai atsiradimas tiek tėvo dienos, tiek motinos dienos yra tas pats, tuo pačiu metu, apie 1910-us metus jungtinėse valstijose atsirado", – pastebėjo etnologas Jonas Mardosa.
Etnologo Liberto Klimkos teigimu, pati idėja 20-o amžiaus pradžioje gimė Jungtinėse Amerikos valstijose: „Ten aktyvūs žmonės, moterys labai žavėjosi vienu tėveliu, kuris našlys likęs užaugino gausią šeimą. Pats vienas.“
Tiesa, kitose šalyse šios šventės prigijo ne vienodu greičiu. Lietuvoje mamos diena pradėta švęsti daug anksčiau, nei tėvo diena. Esą šeimose mamos vaidmuo pabrėžtinesnis nei tėvo, mat Lietuvoje mamos buvo sveikinamos dar iki tol, kol ši iniciatyva tapo oficialia švente.
„Ji buvo valstybėje, nebuvo kaip šventa diena, įstatymiškai, bet ji buvo 1929-ais metais, jau ji buvo formalizuota. <…> Motina yra šventa visose kultūrose ir lietuvių kultūroje nuo seniausių laikų, motina yra motina. Tėvas yra tėvas, yra jo šiek tiek vaidmuo šeimoje ir visuomenėje truputį yra kitoks, kaip vyro", – sakė J. Mardosa.
Tik 2009-aisiais metais Seimas nusprendė į kalendorių įtraukti naują šventę, tėvo dieną. Anot etnologų, tai labiau politinė šventė, kuria siekiama suvienodinti abiejų tėvų vaidmenį šeimose.
„Motinos, pagal kitų kraštų pavyzdį, kilo idėja švęsti pačioje visuomenėje per visuomenės organizacijas, per religines. Tai tėvo diena, ji atėjo iš Seimo“, – pastebėjo etnologas.
Tėvo diena, kaip ir mamos, turi panašią paskirtį priminti vaikams, kad tėvų užmiršti nereikėtų.
„Motinos ir tėvo diena tai yra priminimai, kad vis tik reikėtų dėmesio skirti ir savo gimdytojams", – sakė L. Klimka.
Valstybė tėvo ir mamos dienas ne visais atvejais švenčia tomis pačiomis dienomis. Kiekviena šalis datas pasirinko pagal savo tradicijas.
