Buvęs KGB darbuotojas, verslininkas J. Kudimovas apskundė žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta, jog išimties tvarka jam suteikta Lietuvos pilietybė buvo atimta pagrįstai. Vyras prašė LVAT panaikinti jam nepalankų teismo sprendimą. Anot LVAT, taip pat J. Kudimovas prašė, kad jo byla būtų sustabdyta iki kol KT įvertins tam tikrų Pilietybės įstatymo nuostatų konstitucingumą.
LVAT nurodė, kad KT kitoje administracinėje byloje yra pasiekęs prašymas įvertinti tų pačių Pilietybės įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai, tad, teismas nutarė stabdyti J. Kudimovo bylos nagrinėjimą iki KT sprendimo.
„LVAT nusprendė, jog atsižvelgiant į tas pačias administracinėse bylose taikytas teisines normas, kuriuos bus tikrinamos Konstituciniame Teisme, siekiant užtikrinti visapusišką šios administracinės bylos išnagrinėjimą, tikslinga administracinės bylos nagrinėjimą atnaujinti iš esmės ir administracinę bylą sustabdyti iki tol, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės kito teismo nutartyje suformuluotą paklausimą“, – teigiama LVAT pranešime.
ELTA primena, kad KT yra gavęs Lietuvos pilietybės netekusios ledo šokėjos Margaritos Drobiazko bylą nagrinėjančio Regionų administracinio teismo prašymą įvertinti, ar Pilietybės įstatymo nuostatos dėl išimties tvarka gautos pilietybės netekimo neprieštarauja Konstitucijai. KT nutarė priimti šį prašymą ir įvertinti, ar kvestionuojamos įstatymo nuostatos atitinka Konstituciją.
Prezidentas Gitnas Nausėda 2023 m. rugsėjo viduryje pasirašė dekretą, kuriuo iš M. Drobiazko atėmė Lietuvos pilietybę. Tai padaryti rekomendavo Pilietybės reikalų komisija, argumentuodama jos viešai reiškiamu palaikymu karą Ukrainoje vykdančiam Kremliaus režimui.
Neteko pilietybės, nes palaiko ryšius su įtakingais asmenimis Rusijoje
Praėjusių metų lapkritį Regionų administracinio teismo Kauno rūmai atmetė verslininko, buvusio KGB darbuotojo J. Kudimovo skundą dėl sprendimo panaikinti jam išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę. Teismas paskelbė, kad išimties tvarka suteikta pilietybė buvo atimta pagrįstai, pareiškėjo skundas dėl dekreto panaikinimo buvo atmestas.
Regionų administracinis teismas yra konstatavęs, kad J. Kudimovas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių Valstybės saugumo departamento (VSD) nurodytas aplinkybes, kad verslininko veikla, jo sąsajos su Rusijos įtakos operacijomis užsienyje ir galimybės naudojantis Lietuvos Respublikos piliečio pasu nekontroliuojamai lankytis Lietuvoje bei Šengeno erdvėje sudaro galimybes Rusijos institucijoms ir žvalgybos tarnyboms vykdyti prieš Lietuvos interesus nukreiptą veiklą ir tai kelia grėsmę valstybės saugumui.
Teismas paskelbė, kad prezidento G. Nausėdos dekretas dėl pilietybės atėmimo buvo priimtas tinkamai laikantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nustatyto imperatyvo visus valstybės institucijų priimamus sprendimus analizuoti tuo aspektu, kaip jie prisidės prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.
Pasak teismo, J. Kudimovas skunde nurodė, kad pilietybės netekimo procedūra buvo vykdoma vienašališkai, neskaidriai ir neobjektyviai, neteikiant informacijos, pažeidžiant teisės aktus, o galutinis sprendimas, t. y. prezidento dekretas, priimtas vertinant nepatikimą, tikrovės neatitinkančią, fragmentiškai ir tendencingai pateiktą medžiagą bei pareiškėjui neatlikus nė vieno nurodomo veiksmo po 2023 m. birželio 1 d., t. y. po ginčui aktualaus Pilietybės įstatymo pakeitimo įsigaliojimo.
ELTA primena, kad praėjusią metų kovą prezidentas G. Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo panaikino verslininkui J. Kudimovui išimties tvarka suteiktą Lietuvos Respublikos pilietybę.
Įvertinus VSD bei kitų tarnybų duomenis, konstatuota, jog J. Kudimovas vykdo veiklą, nesuderinamą su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais. Žvalgybos teigimu, verslininkas iki šiol palaiko ryšius su įtakingais asmenimis Rusijoje, dalyvavo Kremliaus valdomų įmonių veikloje, neskaidriose Vakarų šalių rinkimų finansavimo iš Rusijos schemose.
Pagal Pilietybės įstatymą išimties tvarka suteikta Lietuvos pilietybė iš asmens gali būti atimta ne tik tada, kai jis savo veiksmais kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams, bet ir kai viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
