Šį spendimą teismas skelbs po to, kai į jį balandžio pradžioje kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) kilus abejonių, ar šalyje galiojantys ribojimai moterims pasirinkti sutuoktinio pavardę su galūne -a nėra diskriminaciniai.
LAT žemesnės instancijos teismo paprašė įvertinti tai numatančius du poįstatyminius teisės aktus.
Tokių dvejonių LAT kilo nagrinėjant bylą, kurioje moteris prašo įpareigoti Vilniaus savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti jos turimą pavardę, įgytą po santuokos, su galūne -ienė į pavardę su galūne -a. Kitaip tariant, į sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę.
Moteris tąsyk tvirtino, kad jos pavardė nėra lietuviška todėl turi būti pakeista, remiantis Teisingumo ministro įsakymu, numatančiu galimybę pakeisti pavardę, jeigu norima vietoj „savo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės įgyti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės)“.
Anot jos, iki šiol skundus nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo, jog jos pavardė yra lietuviška.
Be to, moteris tvirtino, kad tokios nuostatos ją diskriminuoja dėl pavardės kilmės – tai reiškia, kad asmenys, kurių pavardės yra lietuviškos kilmės, turi mažiau teisių pasirinkti norimą pavardės formą.
LAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Civiliniame kodekse (CK) numatytą sutuoktinio teisę pasirinkti kito sutuoktinio pavardę riboja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nutarimas, o ribojimo išimtis nustato kitas poįstatyminis teisės aktas – teisingumo ministro įsakymas.
Nagrinėjant bylą teisėjų kolegijai kilo abejonių, ar teisiniame reguliavime įtvirtinti moterų teisės pasirinkti lietuvišką sutuoktinio pavardę apribojimai atitinka CK, taip pat iš Konstitucijos bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos išplaukiančius reikalavimus.
Anot LAT, teisės aktuose nėra įtvirtinta kriterijų, pagal kuriuos nustatoma pavardės kilmė ar pageidaujamos pavardės buvimas tradicinėje vartosenoje.
Išplėstinei teisėjų kolegijai taip pat kilo klausimų, ar „nevienodas požiūris į lietuviškos ir nelietuviškos kilmės pavardes turinčius asmenis turi pakankamai objektyvų ir pagrįstą pateisinimą pagarbos asmeniniam bei šeimyniniam gyvenimui ir kartu valstybinės kalbos tradicijų apsaugos santykio kontekste“.