Kauno apygardos teismo trijų teisėjų kolegija trečiadienį paskelbė, kad jis už korupcija įtarto teisininko apšmeižimą buvo nuteistas nepagrįstai, pranešė teismas.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai pernai lapkritį nuteisė A. Kandrotą pripažino kaltu ir skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę bei priteisė iš kaltinamojo nukentėjusiajam 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Pirmos instancijos teismas buvo nusprendęs, kad „Youtube“ platformoje A. Kandrotas viešai paskelbė vaizdo ir garso įrašą, kuriame paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą Š. M.
A. Kandrotas apskundė nuosprendį, prašydamas jį išteisinti, nes jo transliuoti pasisakymai atspindi tik jo nuomonę ir byloje nėra įrodymų, kad jis turėjo tiesioginę tyčią apšmeižti nukentėjusįjį.
Kauno apygardos teismo trijų teisėjų kolegija apkaltinamąjį nuosprendį panaikino ir A. Kandrotą išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
„A. K. nesiekė apšmeižti nukentėjusiojo, o per visuomenės informavimo priemones viešai pasisakydamas apie nukentėjusįjį tik išsakė savo subjektyvią nuomonę. Kitų duomenų, kurie leistų manyti, kad A. K. būtų supratęs, jog jo žodžiai yra neteisingi ir būtų siekęs tyčia paskleisti apie nukentėjusįjį tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti jį, pakirsti pasitikėjimą juo, byloje nėra“, – rašoma teismo nuosprendyje.
Pasak teismo, kad tuo metu jau egzistavo visiems viešai prieinama informacija apie A. Kandroto paskleistoje informacijoje minimas nukentėjusiojo galimai padarytas nusikalstamas veikas.
Byloje minimas Š. M. yra buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnas ir advokatas. Prieš keletą metų jis buvo sulaikytas įtarus korupcija kartu su kitais teisėsaugos pareigūnais.
Pasak teismo, iš baudžiamojoje byloje esančių publikacijų matyti, kad šiose publikacijose buvo paskelbta informacija apie nukentėjusiojo Š. M. sulaikymą įtariant, kad jis galimai tapo savotiška jungiamąja grandimi su kitais pareigūnais byloje dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu.
Be to, pasak teismo, A. Kandrotas ir nukentėjusysis buvo pažįstami dar iš ankščiau, nukentėjusiojo atžvilgiu pradėtame ikiteisminiame tyrime A. Kandrotas buvo apklaustas kaip liudytojas, o tai patvirtina, kad rašydamas komentarus A. Kandrotas buvo įsitikinęs šių faktų buvimo tikrumu.
Kaip paskelbė teismas, specialisto išvadose buvo nurodyta, kad A. Kandroto pasisakymai apie nukentėjusįjį buvo konstatuojamojo pobūdžio, tačiau specialistas vertino tik pačių pasisakymų turinį, neatsižvelgdamas į tai, kad A. Kandrotas savo viešus pasisakymus suformulavo tik po viešai publikuojamų straipsnių apie nukentėjusįjį, todėl pats savaime konstatuojamojo pobūdžio pasisakymų turinys neleidžia spręsti apie A. Kandroto tyčią apšmeižti nukentėjusįjį.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal tuo metu susiklosčiusią situaciją, A. Kandroto vertinamasis samprotavimas apie tai, kad nukentėjusysis yra padaręs nusikalstamas veikas, buvo susijęs su tam tikru faktiniu pagrindu, t. y. aplinkybe, kad nukentėjusysis yra sulaikytas ir jam pareikšti įtarimai būtent dėl šių veikų ir apie tai yra viešai skelbiama.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad A. Kandrotas, pavartodamas tam tikro laipsnio faktų perdėjimą – hiperbolizavimą, tai darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas šia teise, neturėdamas tikslo apšmeižti, o tik viešoje vietoje polemizuodamas apie nukentėjusiojo, jo įsitikinimu, neteisėtą veiklą, ir todėl tokia išsakyta kritika nukentėjusiajam nelaikytina leistinų ribų reikšti nuomonę, kritiką, peržengimu.
Be to, nukentėjusysis yra viešas asmuo, todėl, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, politiko ar kito viešo asmens kritikos ribos yra platesnės negu privataus asmens.
Nukentėjusysis yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 20 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo, tačiau priėmęs išteisinamąjį nuosprendį, teismas paliko civilinį ieškinį nenagrinėtą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.
