Bendrovių „Bona diagnosis“ ir „Rouen Grains LV“ sudaryta bendradarbiavimo sutartis pagrįstai pripažinta negaliojančia, taikyta restitucija ir „Bona diagnosis“ iš „Rouen Grains LV“ priteista beveik 455 tūkst. eurų, pranešė Apeliacinis teismas.
Teismo sprendimas įsiteisėjo paskelbimo dieną, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga 2020 metų kovo 19 dienos įsakymu skyrė Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai 6 mln. eurų greitiesiems COVID-19 testams įsigyti.
Bylos duomenimis, tą pačią dieną laboratorija su bendrove „Profarma“ sudarė sutartį dėl greitųjų testų įsigijimo, ši taip pat tą pačią dieną analogišką sutartį sudarė su „Bona diagnosis“, o pastaroji su „Rouen Grains LV“ pasirašė sutartį dėl potencialių gamintojų (pardavėjų), galinčių tiekti COVID-19 testus, paieškos.
Pagal šią sutartį „Bona diagnosis“ pervedė „Rouen Grains LV“ 454 tūkst. 931 eurą.
Lietuvos apeliacinis teismas pernai prokurorų prašymu minėtas sutartis, išskyrus sudarytą su „Rouen Grains LV“, pripažino niekinėmis bei pritaikė restituciją ir valstybei iš „Profarmos“ priteisė 145,2 tūkst. eurų, iš „Bona diagnosis“ – 3 mln. 997 tūkst. eurų.
Bylos dalis dėl „Bona diagnosis“ ir „Rouen Grains LV“ tuomet grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šis bendradarbiavimo sutartį panaikino.
Apeliacinės instancijos teismas sutiko su Vilniaus apygardos teismo pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje yra pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti atsakovių „Bona diagnosis“ ir SIA „Rouen Grains LV“ sudarytą bendradarbiavimo sutartį negaliojančia kaip tariamą sandorį, sudarytą tik dėl akių, nesiekiant sukurti realių teisinių padarinių.
Nors „Rouen Grains LV“ ginčijo prokuroro suinteresuotumą pripažinti sutartį niekine, Apeliacinis teismas pažymėjo, kad prokuroras ginti viešąjį interesą civilinio proceso tvarka turi vadovaujantis teisės aktais, ypač kylant grėsmei, kad valstybei priteista beveik 4 mln. eurų suma gali būti neatgauta.
Baudžiamosios ir civilinės bylos vyko ir tebevyksta dėl Visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ pandemijos pradžioje, 2020 metais, įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.
Vilniaus apygardos teismas savo sprendime yra išreiškęs susirūpinimą, kad valstybei priteista milijoninė suma gali būti nesumokėta.
Teismai atkreipė dėmesį kad „Bona Diagnosis“ buvo įteigta ir kaip juridinis asmuo įregistruota Juridinių asmenų registre tik 2020 metų kovo 18 dieną, tai yra prieš pat sutarčių dėl COVID-19 testų pasirašymą ir sutarties su „Rouen Grains“ sudarym, įmonės buveinė registruota 2,98 kvadratinio metro ploto negyvenamojoje patalpoje – sandėliuke Vilniuje.
Todėl teismas kaip nepagrįstus ir nelogiškus atmetė įmonių teiginius apie nuo seno buvusį „Bona Diagnosis“ ir „Rouen Grains“ bendradarbiavimą, dar 2020 metų vasarį vykusias diskusijas dėl bendradarbiavimo.
Teismai atkreipė dėmesį, kad „Profarma“, su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija sudariusi didelės vertės sutartį, tarpininku pasirinko naujai įsteigtą, patirties, darbuotojų, realios buveinės neturinčią bendrovę „Bona diagnosis“, iš šios bendrovės sąskaitos išrašo teismas nustatė, kad ji gavo pajamas tik iš „Profarmos“.
Teisme Generalinė prokuratūra siekė, kad visos lėšos, ginčytų sandorių pagrindu neteisėtai gautos atsakovių ir realiai atsidūrusios ne tik pas „Bona Diagnosis“ ir „Profarma“, bet ir pas „Rouen Grains“, būtų grąžintos tam subjektui, kuriam priklauso.
Lietuvos apeliacinis teismas pernai gegužę priimtame sprendime konstatavo, kad „Bona diagnosis“ pajamas gavo tik iš „Profarmos“, šios bendrovės darbuotojas Redas Laukys paskirtas „Bona diagnosis“ vadovu, o ši bendrovė „Profarma“ direktorei E. Mištinienei kovą pervedė 20 tūkst. ir 22,8 tūkst. eurų sumas.
Teismas atkreipė dėmesį, kad nauja bendrovė buvo įsteigta tuo metu, kai „Profarma“ teikė pasiūlymus ministerijai ir laboratorijai bei buvo pasirinkta kaip tiekėja, „Bona diagnosis“ atstovai žinojo apie sutarties su laboratorija sudarymą, o bendrovė „Profarma“ atliko reikšmingo dydžio avansinį mokėjimą naujai įsteigtai įmonei „Bona diagnosis“ už prekes, nepareikalavus jokių adekvačių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, nežinant konkretaus prekių gamintojo.
„Paminėtos aplinkybės patvirtina, jog egzistavo bendras UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ sumanymas pasinaudoti susidariusia situacija dėl poreikio ypač skubiai įsigyti prekes neskelbiamų derybų būdu ir nesąžiningai gauti neprotingo bei ekonomiškai nepagrįsto dydžio pelną, taip pat išvengti galimų pasekmių iškilus sandorio teisėtumo klausimams“, – rašoma Apeliacinio teismo sprendime.
