Be to, kaip pastebi pašnekovas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) šiemet priėmė kardinaliai priešingus nuosprendžius bylose, susijusiose su piktnaudžiavimu tarnyba: piktnaudžiavimu apkaltinta buvusi Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorė Indra Tamašauskienė dviejų teismų buvo pripažinta kalta siekiant turtinės naudos sau – moteris naudos gavo 150 eurų. Sausį LAT paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, kuriuo I. Tamašauskienei buvo skirta 7 tūkst. 500 eurų bauda ir iš nuteistosios Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai priteista 150 eurų žalai atlyginti.
ELTA primena, kad trečiadienį LAT nutraukė „čekiukų” byloje nuteisto buvusio Jonavos mero M. Sinkevičiaus bylą. Kasacinis teismas konstatavo, kad tuomečio politiko veiksmai negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės, be to, pasisavintas lėšas jis grąžino.
M. Sinkevičiaus byla susijusi su išmokomis už išlaidas, patirtas vykdant savivaldybės tarybos nario funkcijas. Prieš tai dviejų instancijų teismai konstatavo, kad ketverius metus lėšas savinęsis politikas siekė pasipelnyti ir diskreditavo savivaldybę, visus valstybės tarnautojus.
„Piktnaudžiavimas yra tarnybinis nusižengimas, jeigu jį norime inkriminuoti, turime nustatyti visus būtinus požymius, kokie norminiai aktai pažeisti. Mes kalbame apie tai, kad asmuo, kaltinamas viešųjų ir privačių įstatymų normų pažeidimu, Valstybės tarnautojų etikos kodekso pažeidimu. Ką tai reiškia? Tai yra Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos kompetencija. Mes ir sakom, kad tai yra drausminis nusižengimas, o ne veika, kuri užtraukia baudžiamąją atsakomybę“, – trečiadienį per spaudos konferenciją kalbėjo viena iš eksmero bylų nagrinėjusių teisėjų Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.
LAT konstatavo, kad eksmero byloje teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai pripažino M. Sinkevičių kaltu ir nuteisė dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu ir turto pasisavinimo. Dėl to Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo procesiniai sprendimai panaikinti ir baudžiamoji byla M. Sinkevičiui nutraukta, tai atitinka išteisinimą. Šis LAT sprendimas galutinis ir neskundžiamas.
Stebėjosi, kad panašaus pobūdžio bylose teismas priėmė skirtingus sprendimus
Teisės docentas G. Danišauskas sako dar nėra pilnai susipažinęs su buvusios bibliotekininkės I. Tamašauskienės ir buvusio Jonavos mero M. Sinkevičiaus bylomis, tačiau, pasak teisininko, šiuos atvejus galima palyginti.
„Iš pirmo žvilgsnio, net ir neturinčiam didesnės teisinės kompetencijos asmeniui, abi šios bylos ir LAT teisiniai argumentai kelia klausimus dėl pakankamo nešališkumo principo laikymosi. Kodėl, taip skirtingai, yra išspręstos analogiško pobūdžio (antroji beveik simbolinė teisės pažeidimo prasme prieš pirmąją) bylos, kad ir vertinant didelę neturtinę žalą, kai vienu, tikrai stamboku atveju, ši žala pripažįstama menka arba visai jos nepripažįstama, o kitu, paprastai suprantamai, kad tokia žala nedidelė, vertinama, kaip didelė“, – Eltai teigė docentas G. Danišauskas.
ELTA sausį skelbė, kad pirmosios instancijos teismas buvusią bibliotekos direktorę dėl kaltinimo piktnaudžiavus tarnyba buvo išteisinęs, o apeliacinės instancijos teismas ją nuteisė ir skyrė baudą. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistoji, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – viešosios bibliotekos direktorė – ir neturėdama teisinės galimybės savo, kaip įstaigos vadovės, įsakymu paskirti sau premijos, įkalbėjo jai pavaldžią bibliotekos darbuotoją perduoti dalį tai darbuotojai numatytos paskirti premijos, taip pat surinkti ir perduoti jai dalis numatytų paskirti premijų iš kitų dviejų bibliotekos darbuotojų.
LAT teisėjai Alvydas Pikelis, Albinas Antanaitis ir Tomas Šeškauskas paskelbė, kad baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnyba valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui gali būti taikoma tik nustačius didelės turtinės ar neturtinės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui požymį, kuris yra vertinamasis. LAT priminė kasacinės instancijos teismo praktiką, pagal kurią neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingų padarinių valstybei, tarnybai ar asmeniui.
LAT teisėjų kolegija, pritardama apeliacinės instancijos teismo pozicijai byloje, pažymėjo, kad šiuo atveju nuteistosios neteisėtais veiksmais bibliotekai padaryta neturtinio pobūdžio žala laikytina didele, ji nustatyta byloje esančių įrodymų visumos analize ir pagrįsta konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis.
„Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nuteistoji, atlikdama jai inkriminuotus veiksmus, aukščiau viešojo intereso iškėlė savąjį – asmeninį – interesą. Tenkindama šį interesą, nuteistoji, būdama viešosios bibliotekos direktorė ir privalėdama užtikrinti, kad šios įstaigos veikloje būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, ne tik pati atliko priešingus tarnybai, neteisėtus veiksmus, bet ir į jų darymą įtraukė kitus asmenis. Tokie nuteistosios veiksmai aiškiai neatitiko nepriekaištingai ir etiškai besielgiančio valstybės tarnautojui prilyginto asmens veiklos standartų, prieštaravo įstaigos veiklos viešumo ir skaidrumo reikalavimams“, – nurodo LAT.
Kasacinis teismas padarė išvadą, kad nuteistosios veiksmai piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos sau, pagal savo pavojingumą yra pasiekę nusikalstamai veikai būdingą pavojingumo laipsnį, todėl atmetė kasacinį skundą ir paliko galioti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.
Advokatas ir teisės docentas G. Danišauskas sako, kad visuomenei gali kilti klausimų dėl dviejų minėtų piknaudžiavimo bylų ir juose priimtų priešingų galutinių verdiktų.
„Nesusipažinus su byla, man yra sunku kaip mokslininkui ir advokatui vertinti visų trijų instancijų teismų sprendimus šioje byloje. Be to, kasacinės instancijos teismo sprendimai yra galutiniai ir privalomi vykdymui. Tačiau visuomenė turi teisę turėti savo nuomonę dėl vienokių ar kitokių teismų sprendimų“, – Eltai teigė G. Danišauskas.
Jis patikino neturintis klientų vadinamosiose „čekiukų“ bylose nei civiliniame, nei baudžiamajame procese ir nė su viena tokio pobūdžio byla nėra susijęs.
Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo procesiniai sprendimai panaikinti ir baudžiamoji byla M. Sinkevičiui nutraukta, tai atitinka išteisinimą. Šis LAT sprendimas galutinis ir neskundžiamas.
„Iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo pranešimo spaudai dėl šios bylos, galima konstatuoti, kad, jei kardinaliai išsiskyrė Kauno apygardos teismo, Lietuvos Apeliacinio teismo bei kasacinės instancijos teismo veikų kvalifikavimas kaltinant ir nuteisiant ėjusio Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas Mindaugą Sinkevičių, vadinasi, visuomenei gali iškilti savų klausimų.
Visuomenėje suprantama, kad, nors kasacinės instancijos teismo sprendimai yra galutiniai ir, apskritai, visiems privalomi, tačiau, nebūtinai Lietuvos Apeliacinio teismo teisėjų kolegija yra mažiau išmananti teisę ir sugebanti teisingai kvalifikuoti asmenų veiką“, – sako G. Danišauskas.
Pasak G. Danišausko, LAT, cituodamas anksčiau M. Sinkevičiaus bylą nagrinėjusių teismų išvadas, kad politiko elgesys yra nusikalstamas ir jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn, galimai pats neteisingai aiškina Konstitucinio teismo nutarimus bei paties kasacinio teismo praktiką,, kad už teisės pažeidimus baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik kaip kraštutinė priemonė.
„Šis vertybinis teisės principas reiškia tai, kad esant galimybei taikyti teisės pažeidėjui kitų teisės šakų reglamentuotas poveikio priemones (sankcijas), baudžiamoji atsakomybė gali būti pakeista į kitų teisės šakų reglamentuotą atsakomybę. Šis principas nesuteikia teismams teisės visai atleisti ikiteisminio tyrimo metu faktais nustatytą ir teismų jau pripažintą teisės pažeidėją nuo atsakomybės. Dėl to, šis kasacinės instancijos teismo konstatuotas principas, neatitinka Konstitucinio bei paties kasacinio teismo išaiškinimų prasmės“, – mano G. Danišauskas.
Pasak jo, asmuo pasisavinęs svetimą turtą, yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, ką nustatė ir kvalifikavo pirmųjų instancijų teismai. Pasak G. Danišausko, kvalifikuojant šią veiką, nereikalaujama didelės vertės pasisavinto turto ir užtenka nustatyti faktą, kad svetimas turtas buvo pasisavintas.
„Teismams vertinant veiką kasatoriaus byloje ir žvelgiant iš teisingumo vykdymo pusės, taip pat gali kilti abejonės dėl bendrųjų elgesio normų, keliamų politikams ir valstybės pareigūnams, susijusių su viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje pažeidimu, turtinės ir neturtinės žalos padarymo vertinimo. Šią žalą pripažinęs ir įvertinęs Lietuvos Apeliacinis teismas, taip pat, kaip ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis Lietuvoje ir, abejotina, kad jo sprendimai gali kardinaliai skirtis nuo jau suformuluotos kasacinės instancijos teismo praktikos bei, kad jis nėra kompetentingas teisingai kvalifikuoti asmenų veiką“, – pastebi docentas.
Kaip tvirtino G. Danišauskas, jį stebina ir LAT išvados apie atsakomybę už piktnaudžiavimą.
„Kasacinės instancijos teismas teigia, kad ši veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes nagrinėjamu atveju buvo teisinės sąlygos savivaldybės administracijai turtinių padarinių išvengti (nustatyti kontrolės mechanizmų savivaldybėje trūkumai), o jų atsiradus, nebuvo kliūčių juos kompensuoti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Teismas nekvalifikuoja šios pirmųjų instancijų teismų įrodymų pagrindu konstatuotos veikos leisdamasis į diskusijas kaip, kas galėjo būti. Kaip minėjau, man neanalizavus bylos yra sunkiau konstatuoti teismų sprendimus, tačiau paviršutiniškai, kas matosi iš pranešimo žiniasklaidai, manau, byla neturėjo būti nutraukta“, – sako advokatas ir docentas M. Danišauskas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
