• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Teisėjų tarybai penktadienį svarstant prezidento Gitano Nausėdos kreipimąsi patarimo dėl Vitalijaus Melnikovo skyrimo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, kilo ginčų, kodėl šalies vadovas kandidatu pasirinko būtent šį asmenį, mat V. Melnikovas atrankos komisijos buvo įvertintas kaip vienas prasčiausių pretendentų.

Teisėjų tarybai penktadienį svarstant prezidento Gitano Nausėdos kreipimąsi patarimo dėl Vitalijaus Melnikovo skyrimo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, kilo ginčų, kodėl šalies vadovas kandidatu pasirinko būtent šį asmenį, mat V. Melnikovas atrankos komisijos buvo įvertintas kaip vienas prasčiausių pretendentų.

REKLAMA

Prezidento G. Nausėdos patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis, penktadienį Teisėjų tarybai pristatęs prašymą patarti šalies vadovui V. Melnikovą skirti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, nurodė, kad minėtas teisininkas Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos buvo įvertintas kaip vienas iš tinkamiausių kandidatų į teisėjus.

„Pretendentas pripažintas vienu iš tinkamiausių, balsavus 5 balsais „už“ iš 5 balsavusiųjų Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos narių“, – sakė A. Kabišaitis.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, V. Melnikovas yra dirbęs teismo pirmininko patarėju, teisėjo padėjėju, advokato padėjėju.

Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė atkreipė dėmesį, kad Pretendentų į teisėjus atrankos komisija V. Melnikovą, atsižvelgiant į skirtų balų skaičių, įvertino kaip vieną prasčiausių kandidatų į apylinkės teismo teisėjus.

REKLAMA

Kaip nurodoma Nacionalinės teismų administracijos pateikiamuose dokumentuose, Pretendentų į teisėjus atrankos komisija V. Melnikovui skyrė 68,6 balus, už jį prasčiau įvertintas buvo tik dar vienas kandidatas. Daugiau balų komisija, kaip rodo dokumentai, skyrė bent septyniems pretendentams į Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjus. Daugiausiai balų – 84,28 – komisija yra skyrusi Pavelui Kujaliui.

Teisėjų tarybos vadovė S. Rudėnaitė teigė suprantanti, kad G. Nausėda turi laisvę rinktis kandidatą į teisėjus, tačiau neslėpė nesuprantanti, kas lėmė, jog pasirinktas vienas iš prasčiausiai įvertintų pretendentų.

REKLAMA
REKLAMA

„Pažiūrėjus į pretendentų sąrašą, jeigu žiūrėtume į balus, (...) tai į apylinkės teismą, į baudžiamųjų bylų specializaciją, man atrodo kolega (V. Melnikovas – ELTA) yra prasčiausiai įvertintas atrankos komisijos ir yra viršuje dar žmonių, kurie tikrai skiriasi balais gerokai. Ir iš kompetencijos vertinimo modelio – visos yra tik pakankamos. (...)

Tai koks yra tas tikrasis argumentas, motyvas, kurį galima įvardyti objektyviu, jeigu aš norėčiau pretenduoti į teisėjus, ką turėčiau žinoti? Neužtenka atrankos komisijos, tarkime, paties geriausio, labai gero vertinimo, tai kas yra tas argumentas? Apsisprendimui, manau, tai būtų labai naudinga, nes mes kalbame apie sistemos patrauklumą, o tas patrauklumas suponuoja, kad žmonės turėtų žinoti, kur eina, ir kas jų laukia“, – kėlė klausimus S. Rudėnaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

G. Nausėdos patarėjas A. Kabišaitis tvirtino, kad prezidentas, rinkdamasis kandidatus į teisėjus, atsižvelgia ne tik į atrankos komisijos vertinimus.

„Pasirinkimas yra toks dėl to, kad pretendentas praėjo visus reikalaujamus etapus, atrenkant jį, ir prezidentas renkasi. Prezidentas renkasi, atsižvelgdamas į visą turimą informaciją, taip pat ir į teismo pirmininko nuomonę, tai yra to, su kuriuo pretendentas yra dirbęs“, – komentavo A. Kabišaitis.

REKLAMA

Teisėjų tarybos pirmininkė replikavo, kad prezidento patarėjas taip ir neįvardijo tikrojo motyvo, kodėl šalies vadovas pasirinko būtent V. Melnikovo, kuris surinko kone mažiausią balų skaičių atrankoje, kandidatūrą į teisėjus.

„Mane tiesiog labai suintrigavo, kodėl tas (pretendentų į teisėjus – ELTA) sąrašas yra apverčiamas“, – svarstė S. Rudėnaitė.

Anot jos, jei pretendentų į teisėjus galimybės būti paskirtiems į pareigas priklauso nuo teismų pirmininkų nuomonių, tai apie tokią taisyklę turėtų būti visiems žinoma.

REKLAMA

„Tai aš turėčiau pas pirmininkę eiti? Turėčiau su teismo pirmininku susitarti? Jeigu tokia žaidimo taisyklė, tai mes ją turime žinoti ir visi turi žinoti“, – komentavo S. Rudėnaitė.

A. Kabišaitis savo ruožtu tvirtino, kad V. Melnikovo kandidatūros pasirinkimas neturėtų kelti klausimų.

„Pretendentas nėra įvertintas? Jis iškritęs iš sąrašo? Jis yra sąraše ir renkamasi. (...) Jis yra netinkamas kandidatas, blogas kandidatas?“ – kėlė klausimus prezidento patarėjas ir pridūrė, kad Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos vertinimo pagrindu siekiama skirti teisėjus į tuos teismus, kuriuose jų labiausiai trūksta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Nesutikčiau, kad tikslas mūsų yra užpildyti (teismus – ELTA) bet kokia kaina, mūsų tikslas užpildyti labiausiai kompetentingais (asmenimis – ELTA), patraukti žmonės, kurių kvalifikacija įvertinta kaip aukščiausia“, – į A. Kabišaičio pasisakymus reagavo S. Rudėnaitė.

Galiausiai Teisėjų taryba nusprendė patarti G. Nausėdai teisininką V. Melnikovą skirti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju.

REKLAMA

Tai yra ne pirmas kartas, kai G. Nausėda į teisėjus siūlo ne daugiausiai balų atrankoje surinkusį asmenį. Praėjusių metų kovą prezidentas kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl siūlymo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkus skirti Danguolę Bublienę, nors Pretendentų į teisėjus atrankos komisija kitai kandidatei atrankoje buvo skyrusi daugiau balų. Teisėjų taryba po diskusijų vis dėlto nutarė pritarti D. Bublienės kandidatūrai į LAT pirmininkus.

Kaip nurodoma Teismų įstatyme, apylinkės teismų teisėjus į pareiga skiria prezidentas Teisėjų tarybos patarimu. Teisės akte numatoma, jog Teisėjų tarybai turi būti pateikti motyvai dėl teikiamo užimti atitinkamas pareigas pretendento pasirinkimo. Teisėjų tarybos patarimas prezidentui tai pat turi būti motyvuotas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų