Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska apie teisėjų ir prokurorų atlyginimus ir galimus pokyčius šių sričių finansavime kalbėjo naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“.
Teisėjai skelbia apie kritinę situaciją
2022 metai buvo palydėti vis pasigirstančiais įvairių instancijų teismų atstovų skundais dėl mažų atlyginimų. Vienas paskutinių to pavyzdžių – Apylinkių teismų teisėjų sąjungos tvirtinimas, kad šiuose teismuose susidarė kritinė situacija – neužtikrinamas finansavimas, neužpildomi teisėjų etatai, stinga padėjėjų ir kitų darbuotojų.
„Teismo, kaip savarankiškos teisminės valdžios statusas yra įtvirtintas Konstitucijoje, tačiau pastaruoju metu šios valdžios padėtis darosi kritiška. Teismai negauna jų poreikius užtikrinančio finansavimo, atlyginimai teisėjams neatstatyti į 2008 m. lygį, nuolat neužpildomi teisėjų etatai, pastoviai trūksta ir teisėjo padėjėjų, teismo posėdžių sekretorių, raštinės darbuotojų“, – teigia sąjunga.
Pasak jos, teismų sistema dėl mažų atlyginimų, didelio darbo krūvio nebesulaukia pretendentų į teismui svarbias pareigybes – teisėjų padėjėjų, teismo posėdžių sekretorių. Teisėjų sąjunga pažymi, kad ši problema itin opi didžiuosiuose miestuose.
„Tapti teisėjais norinčiųjų mažėja, o pastaruoju metu teisėjai palieka pareigas savo noru dėl didelio darbo krūvio, personalo trūkumo, nekonkurencingo atlyginimo. Dažnai teismus palikę teisėjai papildo advokatų ar kitų teisininkų specialybių gretas“, – skelbia sąjunga.
Pabrėžiama, kad kandidatų į laisvas teisėjų vietas šiuo metu yra mažiau nei laisvų teisėjų etatų, o situacija didžiausiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune – darosi grėsminga. Pastebėta, kad ir tie patys atrankoje dalyvaujantys kandidatai ne visuomet pripažįstami tinkamais eiti teisėjo pareigas.
Konstatuojama, kad valstybės teismams skiriamas jų poreikių neužtikrinantis finansavimas lemia problemas, kai susidaro skolos už pašto paslaugas, ir kitas būtinąsias išlaidas.
„Nutarta, kad kokybiškam teisingumo vykdymui, teismų nepriklausomumo principo įgyvendinimui reikalingas nepriklausomo, teismų poreikius atitinkančio finansinio ir materialaus aprūpinimo mechanizmo sukūrimas“, – tvirtina Apylinkių teismų sąjunga.
Atlyginimus pakeis valstybės tarnybos reforma
Teisingumo ministrė E. Dobrowolska teigia, kad net Europos institucijų ataskaitose apie teisės viršenybės padėtį Lietuvoje paminimi maži teisėjų atlyginimai. Pasak jos, vienas iš teismų nepriklausomumo elementų yra finansinis.
„Šiuo metu egzistuojantis atlyginimas yra ne tik, kad nemotyvuojantis, bet jis visiškai nekonkurencingas, kad turėtume geriausius teisininkus. Matome, kad ir viešajame sektoriuje šis atlyginimas yra nekonkurencingas“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo E. Dobrowolska.
Ministrės tvirtinimu, padėtį pakeis valstybės tarnybos reforma, kuri Seime praėjo pateikimo stadiją. E. Dobrowolska tiki, kad reforma galutinai bus patvirtinta šių metų Seimo pavasario sesijoje.
„Šis paketas apima teisėjų atlyginimų kėlimą. <...> Kalbame apie tai, kad teisėjų atlyginimas, priklausomai nuo grandies, vidutiniškai kiltų apie 40 proc. Tokiu būdu mes tikrai užtikrintume, kad tai nepriklausoma teisminė valdžia, savarankiška veikianti ir konkurencinga. Kad priimtų ne tik tuos žmones, kurie nori, bet ir būtų tų, iš kurių galėtų rinktis“, – sakė E. Dobrowolska.
Pagal reformą, aukščiausių grandžių teismų pirmininkų algos bus prilygintos kitoms valdžioms, pavyzdžiui, Seimo pirmininko ar premjero atlyginimui. E. Dobrowolskos teigimu, valstybės reformoje numatomi atlyginimų kėlimai numatyti keliais etapais. Kadangi teisėjų atlyginimai yra ta vieta, kurie, ministrės žodžiais, „labiausiai skauda“, tad jie ir bus keliami pirmiausia.
Prokurorai didesnių atlyginimų sulauks vėliau
2022-aisiais daug nusiskundimų dėl savo padėties turėjo ir prokurorai. Rudenį generalinė prokurorė Nida Grunskienė lankėsi Seimo socialdemokratų frakcijoje ir pristatė jos kuruojamos sistemos skaudulius.
Pasak jos, prokurorų ir kitų institucijos darbuotojų algos visiškai nekonkurencingos. N.Grunskienė teigė, kad daugelyje Europos valstybių egzistuoja praktika ir rekomendacijos teisėjų ir prokurorų atlyginimus laikyti panašius, tuo metu Lietuvoje atlyginimai pirmiausia bus pakeliami teisėjams, o prokurorams atlyginimai nekiltų.
„Šiandien prokurorų atlyginimai yra mažesni nei atitinkamos grandies teisėjų atlyginimai, o įsigaliojus naujiems teisėjų atlyginimams ir jų koeficientams, nepakeitus prokurorų pareiginės algos koeficientų, atlyginimų skirtumas taps visiškai prokurorus demotyvuojančiu ir skatinančiu palikti tarnybą prokuratūroje“, – tvirtino N. Grunskienė.
E. Dobrowolskos teigimu, prokurorų atlyginimų kėlimas numatytas antrajame valstybės reformos etape.
„Jeigu mes žiūrėsime instituciškai, kur ir kada sritis buvo lopyta anksčiau, tai prokuratūroje buvo tam tikri pokyčiai. Be abejo, jie nebuvo pakankami. Prokuratūra yra numatyta [valstybės reformos] antrajame etape.
Norėtųsi tikėti, kad Seimas pavasario sesijoje priims pirmąjį etapą, kuri apima teismus. Tuomet mes galėtume kalbėti apie prokuratūros ir kitų valstybės tarnybos dalių, kurios nueis į antrą paketą, priėmimą. Tarp kurių įsigaliojimo, preliminariai, galėtų būti tik tai pusmetis, kad tai nebūtų ilgas atotrūkis“, – laidoje „Dienos pjūvis“ aiškino ministrė.
Pastatai sugrąžina į 90-uosius
Tačiau nedideli atlyginimai nėra vienintelė skaudi vieta prokurorams. Vienas tokių pavyzdžių – Lietuvos prokurorų kelionė į Ukrainą, kur šie vyko tirti karo nusikaltimų. Pasak N. Grunskienės, prokuratūra neturėjo pinigų, kad aprengtų savo darbuotojus komandiruotei į karo veiksmų zoną tinkamais drabužiais. Taip pat nė viena draudimo bendrovė nesutiko pareigūnų specialiai apdrausti.
„Prokuroras išvyko neturėdamas draudimo, kadangi nė viena draudimo kompanija nesutiko drausti. Tai tikrai džiaugiamės, kad viskas sėkmingai, prokuroras grįžo, tačiau tikrai jautėmės nekaip“, – pasakojo ji.
Tragiška padėtis ir su prokuratūrų pastatais skirtinguose Lietuvos miestuose. Pavyzdžiui, Kėdainiuose prokuratūros pastate įgriuvo stogas. N. Grunskienės teigimu, blogos sąlygos ir Tauragėje, kur patalpos, pasak generalinės prokurorės, „nukelia į 1990-uosius metus“.
„Negalime tinkamai suremontuoti darbuotojams patalpų. Turime tokių keletą itin probleminių taškų, pavyzdžiui, Tauragė. Ne vieną kartą esu sakiusi, kad ten išskirtinai blogos sąlygos. Langai, panašu, kad tuoj jau iškris, o užėjęs į viduje jautiesi patekęs į 1990-uosius metus. Kiek buvo prašyta pinigų pastato remontui, atsakymas – neigiamas.
Kiauras stogas Šilutėje, pinigų stogo remontui taip pat neturime. Įgriuvo stogas Kėdainiuose. Ir tik po ilgų prašymų, įrodinėjimų, kad, nesutvarkius stogo, bus sugadintas ir kitas prokuratūros turtas, pagaliau pavyko gauti lėšų ir tas stogas buvo suremontuotas“, – pasakojo N. Grunskienė.
Su iššūkiais susiduria ne tik prokuratūra
Komentuodama šiuos prokuratūros nusiskundimus, E. Dobrowolska pažymėjo, kad tiek teismai, tiek Generalinė prokuratūra yra nepriklausomos institucijos, kurios pačios tiesiogiai dalyvauja diskusijose dėl biudžeto dalybų. Pasak jos, pastatų padėtis prasta ne tik prokuratūros sistemoje.
„Surastume įstaigų, kurios net jau ne sovietinį laikotarpį mena ir reikėtų indėlio. Yra daug dalykų, kuriuos reikia sutvarkyti“, – teigė ministrė.
Jos tikinimu, su problemomis susiduria ir pastatai, kuriuose įsikūrę teismai.
„Iššūkiai tiek dėl energetinių išteklių, tiek dėl kainų. <...> Visos institucijos savo poreikius teikia ir valstybė tikrai dėlioja, kaip pasiekti geriausią rezultatą“, – kalbėjo E. Dobrowolska.
Visą pokalbį su teisingumo ministre Ewelina Dobrowolska laidoje „Dienos pjūvis“ rasite straipsnio viršuje.
