Kaip antradienį pranešė teismas, bylos duomenimis, administracinio nusižengimo teisena vaikino atžvilgiu pradėta po to, kai į policijos komisariatą kreipėsi nukentėjęs asmuo. Jis nurodė, kad socialiniame tinkle pamatė skelbimą, jog pardavinėjamos automobilinės vaistinėlės. Jis su skelbimą paskelbusiu asmeniu, pasivadinusiu A. K., susitarė dėl vaistinėlės įsigijimo. Pardavėjas jam nurodė D. S. banko sąskaitos numerį. Nukentėjusysis nieko neįtardamas pervedė 48 eurų į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą.
Kaip vėliau paaiškėjo, vaistinėlių pardavėjas buvo susitaręs su D. S., kad už kiekvieną į jo banko sąskaitą atliktą pavedimą šis galės pasilikti po 3 eurus, o likusias sumas perves kitam asmeniui, kuris prekiauja kriptovaliutomis.
Tas kitas asmuo – pareiškėjas, kuris buvo pasiskelbęs feisbuke, jog prekiauja žaidimų kriptovaliutomis.
Tariamas vaistinėlių pardavėjas iš anksto buvo susitaręs su pareiškėju, kad jis jam parduos kriptovaliutų, tik pinigus pareiškėjui už perkamas kriptovaliutas perves ne pats pardavėjas, o D. S.
Galiausiai įvyko mainai. D. S. į savo banko sąskaitą gavo penkis pavedimus su įvairiomis sumomis. Nuo gautų pavedimų jis pasiliko po 3 eurus, o likusią 80 eurų sumą pervedė R. B., kuris už gautą sumą pagal A. K. atsiųstą nuorodą išsiuntė 72 virtualaus žaidimo pinigus.
Pasak teismo, visas nurodytas aplinkybes byloje patvirtino pareiškėjo ir D. S. pateikti susirašinėjimai su tariamu vaistinėlių pardavėju A. K. bei bankų sąskaitų išrašai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus bei administracinėn atsakomybėn patraukto vaikino paaiškinus, nusprendė, kad vaikinai galimai tapo sukčių naudojamos pinigų plovimo schemos dalimi – pinigų mulais – kai įtraukiamas ratas žmonių, kurie už atlygį (komisinius) sutinka panaudoti savo asmenines sąskaitas nelegaliai uždirbtų pinigų legalizavimui, pervedimui ar išgryninimui.
„Tiek pareiškėjas, tiek D. S. minimoje schemoje nieko nežinojo apie nukentėjusįjį ir jo susitarimą su pardavėju dėl automobilinių vaistinėlių įsigijimo“, – paskelbė teismas.
Teismas nurodė, kad atliekant tyrimą nebuvo imtasi veiksmų siekiant nustatyti asmenį tariamai pardavinėjusį automobilines vaistinėles, kuris iš esmės ir panaudojo apgaulę prieš nukentėjusįjį bei į savo sukčiavimo schemą įtraukė pareiškėją ir D. S., todėl priimtą nutarimą panaikino ir grąžino bylą institucijai, įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildomam aplinkybių tyrimui ir tinkamam subjekto nustatymui.
„Tauragės apylinkės teismas ragina žmones būti atidiems ir nesusivilioti lengvu ir greitu siūlomu papildomu „uždarbiu“ ar komisiniais mainais už „paskolinamą“ banko sąskaitą pinigų išsigryninimui ar pervedimui į kitą sąskaitą, nes taip net galite tapti sunkaus nusikaltimo bendrininkais. Plačiau kaip atpažinti, jog jūs esate verbuojamas tapti „pinigų mulu“ ir galimas pasekmes galite sužinoti Europolo parengtame lankstinuke“, – ragina teismas.
Nutartis nėra galutinė ir per 20 dienų gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui.
