Pasak savivaldybės, šis susitarimas leis miesto poreikiams atverti didelę patrauklią teritoriją, o kariuomenės poreikiams perduoti stadioną, kuris dėl nuošalios vietos gyventojams yra sunkiai pasiekiamas.
Savivaldybė ruošiasi įsigyti studiją dėl to, ką teritorijoje, esančioje adresu Ašmenos 2-oji g. 25A, būtų galima daryti. Joje, savivaldybės duomenimis, yra 34 objektai, penki iš jų – kultūros paveldas. Šioje teritorijoje yra kariuomenės dirbtuvės, sandėliai.
„Perkama administracijos studija atsakys, kiek ką ten galime daryti ir ko negalime. Tikslas yra atverti kuo labiau visuomenei, nes šiuo metu teritorija yra karinė, yra uždara ir apleista“, – tarybos posėdyje sakė Kauno vicemeras Mantas Jurgutis.
Šiuo metu minėtą teritoriją patikėjimo teise valdo Lietuvos kariuomenė. Jos perdavimui savivaldybei turės pritarti ir Vyriausybė.
Tuo tarpu netoli stadiono Panemunėje kariuomenė jau naudojasi 16,5 ha valstybinės žemės sklypu ir patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausančius pastatus Kareivinių g. 9, planuoja iš Turto banko perimti pastatus adresu Kareivinių g. 11. Stadionas, kurį norima perduoti, taip pat yra Kareivinių gatvėje.
Savivaldybės duomenimis, kariuomenė svarsto Kaune įkurdinti iki 300 darbo vietų administracinį vienetą su visu jam priskirtu materialiuoju turtu.
Kariuomenei perduodamas Kareivinių gatvėje esantis futbolo stadionas yra rekonstruotas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, todėl turi likti atviras visuomenei iki 2024 metų pabaigos. Kauno savivaldybės duomenimis, Krašto apsaugos ministerija su šia sąlyga sutinka.
„Pasibaigus minėtam terminui Lietuvos kariuomenė stadioną eksploatuotų pagal vidinę tvarką ir prieigos Kauno miesto gyventojams nebeliktų, kadangi planuojama įsteigti vientisą uždarą karinę teritoriją prie statinių Kareivinių g. 9, 11, 13, Kaune“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Pasak vicemero, šis stadionas jau dabar yra naudojamas pagal kariuomenės poreikius.
„Stadionas vis tiek nėra patogioje lokacijoje, šalia kariuomenės sklypų, – posėdyje aiškino M. Jurgutis. – Tai kariuomenė norės naudoti savo interesams ir de facto jie naudodavosi“.
„Matome didelę sinergiją tarp šito sprendimo, kad ir miestui pagaliau didelė teritorija grįžta, ir kariuomenei prasiplečia jų turima teritorija sporto tikslais“, – pridūrė jis.
Vicemero žiniomis, kariuomenė planuoja plėtrą šioje teritorijoje, todėl stadionas ilgainiui taptų dar mažiau prieinamas gyventojams.
Kultūros paveldo departamento duomenimis, savivaldybės perimame sklype yra Kauno tvirtovės dešiniojo Nemuno kranto centrinių šaudmenų sandėlių komplekso statiniai.
Kaip nurodoma Kultūros vertybių registre, šis kompleksas yra XIX amžiuje Kaune Rusijos imperijos statytos karinės tvirtovės, dalis.
Šie sandėliai buvo skirti Žemuosiuose Šančiuose dislokuotai 28-ajai artilerijos brigadai. Teritorijoje buvo išvedžiotas akmenimis grįstų kelių tinklas, prie visų statinių įrengti grįsti privažiavimai ir aikštelės.
Visas plotas numelioruotas, vanduo specialiai iškastais grioviais nubėgdavo į upelį. Tarpukariu (1925 metais) sandėliuose buvo laikomos rusiškų orlaivių bombos, vokiškos granatsvaidžių granatos, raketos, parakas artilerijos užtaisams, revolveriai, jų šoviniai, patrankos, jų dalys, prancūziškų, angliškų, vokiškų ir rusiškų patrankų sviediniai ir užtaisai ir daug kitokios technikos, veikė laboratorija.
Tarpukariu sandėlių teritorija priklausė Lietuvos kariuomenei, po Antrojo pasaulinio karo – Sovietų Sąjungos kariuomenei. 1993 metais dalis teritorijos su pastatais buvo perduota Lietuvos kariuomenei.
