As Vokietijoje kartais vargstu su vokieciu dialektais, ju yra desimtys pagrindiniu, simtai atsaku, o is viso unikaliu gal ir tukstanciai, kaimas per kaima sneka kitaip. Bet... Lietuvoje man tarmes netrukdytu, bent jau darbe ar snekant oficialiai, kadangi pagal LT Konstitucija tiktai aukstaiciu tarme yra skaitoma kaip oficialioji LT kalba. Vokietioj to nera, as ko nors nesuprates neturiu teises ka nors versti kalbet "hoch deutsch". Taip kad galit Lietuvoje saugoti, bet ilgainiui isnyks kaip prusu kalba.

Neužgauliokime Jono Jablonskio ir jo milžiniško triūso, neieškokime unifikuotai kalbai alternatyvių surogatų.

Vilniečiai toliau kalbės rusų kalbą. Ant paso lietuvis bet nemoka lietuviškai kalbėti kalba rusų kalbą. Va čia didžiausia gėda dėl tokių. Ir dar tokie pyksta kad nekalbi su jais rusų kalbą. Ir jų pasiteisinas kad mūs mokino nuo vaikystės. Gėda dėl tokių labiau čia neietuviai o šiukšles sąvartyno ir dar tokie reikalauja iš valstybės visokių išmokų kur net nesugeba lietuviško sakinio pasakyti. Ir dar pyksta kaip tokia tiesą pasakai

Palaukite, nesureikšminkime tarmių, kurios norime ar nenorime, išnyks. Gerbkime valstybės pastangas, trunkančias daugiau nei šimtmetį (kur ten šimtmetį) mokant, apmokant, išmokinant bendrinės valstybinės kalbos. Juk tiek investuota, nesiblaškykime. Prieš pasaulį atrodome rimtai, turėdami valstybinę kalbą, nesimėtykime.

Pati bjauriausia tarmė yra primesta invalidinė kirčiavimo tvarka, dėl kurios žodžiai netenka prasmės, tiesiog erzina toks pliurpimas. Nekalbėjau ir nekalbėsiu beždžioniškai, ne žmoniškai.

tarp savų tegu kalba nors ir marsietiškai, bet yra viena gramatika, viena kalba, vienas tarimas visai Lietuvai.