Nors pastaruosius dvejus metus tokių susirgimų fiksuota nebuvo, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė Milda Žygutienė pasakojo, kad istoriškai užsikrėtimų erkiniu encefalitu per pieną pasitaikydavo kasmet.
„Paskutinius porą metų nebuvo registruota užsikrėtimų erkiniu encefalitu per pieną. Bet jei pažiūrėtume istoriškai, nuo senų senovės praktiškai kasmet buvo registruojami pavieniai tokie atvejai“, – sakė ji.
Dažnesni užsikrėtimai – per ožkų pieną
Užsikrėsti erkiniu encefalitu galima vartojant nepasterizuotą ir nevirintą avių, ožkų, ar karvių pieną ir jų produktus.
Pašnekovės aiškinimu, situacija su laiku kiek keitėsi. „Iš pradžių susirgimai dažniau buvo nustatomi pavartojus karvių pieno. Tą galima paaiškinti paprastai – kažkada kiekvienas namų ūkis turėjo karvę ir senolis paganydavo ją kažkur pakrūmėmis, pamiškėmis ar net miške ir joms dažniaus įsisiurbdavo erkės.
Tam tikromis bangomis ožkų pienas tampa kaip panacėja nuo visų ligų, taigi paskutiniu dešimtmečiu fiksuoti susirgimai tik per ožkų pieną
Dabar rasti kažkur pavienę karvę kaimo teritorijoje turbūt būtų sudėtinga, šiuo metu jos laikomos ūkiuose, banda laikoma saugiai, kažkur po stogu, bet ne pamiškėje. Taigi per tokį pieną užsikrėsti tapo sudėtinga.
Bet vėliau, kaip sakoma, tuščia vieta nebūna, atsirado daugiau namų ūkių, kurie laiko ožkas. Tam tikromis bangomis ožkų pienas tampa kaip panacėja nuo visų ligų, taigi paskutiniu dešimtmečiu fiksuoti susirgimai tik per ožkų pieną“, – dėstė M. Žygutienė.
Išguldo šeimas, kaimynus
Specialistė pasakojo, kad klinikinė ligos eiga, nesvarbu, ar ja užsikrėsta vartojant pieną, ar įsisiurbus erkei, yra lygiai tokia pati. Tai pat ir susirgti gali visi – ir maži, ir suaugę, ir vyresni asmenys.
„Virusui visiškai vienodai, kokiu būdu jis pakliuvo į organizmą. Gali sirgti šeima, kaimynai, kurie pasisvečiuoja vieni pas kitus, gali susirgti išvis skirtingi asmenys, kai nusiperka pieno iš ūkininko, kuris nebuvo pasterizuotas, o jame buvo virusas.
Jis yra labai jautrus karštai temperatūrai, tad jei pieną pasterizuotume, jį užvirinus virusas žūsta per porą minučių. Pieną pašildžius iki 70 laipsnių, tokioje temperatūroje reikėtų palaikyti 5 minutes. Tokį pieną yra saugus vartoti. Galiausiai jei jau būtinai norima gerti nepasterizuotą pieną, reikėtų pasiskiepyti nuo erkinio encefalito ir būti ramiam“, – kalbėjo M. Žygutienė.
Ji pasakojo, kad vienas didžiausių erkinio encefalito protrūkių vartojant pieną buvo fiksuotas 2018 metais.
„Buvo fiksuoti 5 židiniai ir visur dominavo ožkų pienas, sirgo nuo 2 iki 4 asmenų vienoje ar kitoje vietovėje, amžius varijavo nuo 3 iki 70 metų. Susirgimai fiksuoti skirtingose vietovėse. Jei jau susirgo du asmenys vienoje šeimoje, tada jau įtariame atvejį, apklausiame.
Jei pienas skirtas ne pardavimui, susirgimai taip ir apsiriboja iki 4–5 asmenų, o jei pardavimui – gali būti ir daugiau susirgusių“, – komentavo NVSC specialistė.
Situacija Lietuvoje negerėja
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad pagal sergamumo erkiniu encefalitu rodiklį Lietuva jau ne vienerius metus lyderiauja Europoje. Per pastaruosius 30 metų erkinio encefalito atvejų skaičius visuose endeminiuose Europos regionuose išaugo beveik 400 proc. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, kasmet vidutiniškai šia erkių platinama liga suserga apie 400–500 šalies gyventojų.
Pašnekovė konstatavo, kad sergamumas erkių platinamomis ligomis šiemet tik įsibėgėja – duomenys dar nėra informatyvūs, nes didžioji dalis atvejų yra registruojama nuo birželio iki spalio.
„Situacija šalyje nesikeičia – erkių nemažėja, jų visur yra pakankamai. Žmonės skiepijasi, bet tikrai nepakankamai. Laukiame dabar rugsėjo 1 d., gal bus skiepijimo apimčių šoktelėjimas, kai 50–55 metų žmonėms skiepai taps nemokami“, – pastebėjo ji.
M. Žygutienė akcentavo, kad be skiepų efektyviausios priemonės yra nuo ankstyvo pavasario palaikoma tinkama parkų, kiemų priežiūra, atitinkama apsauga susiruošus į gamtą, kruopštus kūno apžiūrėjimas grįžus iš jos.
Erkių purškimas chemija – legenda
Nors ne vienas gyventojas viešojoje erdvėje linkęs pastebėti, kad geriausia priemonė nuo erkių būtų cheminis jų naikinimas, esą kaip buvo daroma anksčiau, specialistė išsklaidė mitą teigdama, kad taip niekada nebuvo.
„Ši legenda gyva, bet purškimų Lietuvoje niekada nebuvo. Europoje niekur netaikomas cheminis purškimas, nes tai yra neekologiška. Erkę labai sunku nužudyti – gali nužudyti viską aplinkui, bet tik ne erkę. Be to, tai yra brangu, nes reikia vaikščioti ir purkšti.
Nėra taip, kaip žmonės įsivaizduoja, kad iš dangaus turėtų purkšti, nes viskas nusės ant medžių, o erkė tai juk apačioje. Juo labiau Lietuvoje net nėra registruoto biocido erkėms naikinti. Tad reikia saugotis, skiepytis ir tvarkytis įprastomis priemonėmis, kad ir kaip jos žmonėms gali atrodyti pabodusios“, – konstatavo M. Žygutienė.
Šiemet – jau 3 mirtys nuo erkinio encefalito
Naujausiais NVSC duomenimis, šiemet nuo erkinio encefalito jau mirė 3 žmonės, 2 iš jų – gegužės mėnesį. Iš viso per šį mėnesį liga nustatyta arti 80-ies žmonių, didžioji dalis gydyta ligoninėje. Pernai per visus metus fiksuotos dvi mirtys.
Jei sausio–kovo mėnesiais fiksuota vos po kelis užsikrėtimus erkiniu encefalitu, nuo balandžio skaičiai ėmė augti. Jei tuomet erkiniu encefalitu susirgo 22 asmenys, 1 jų mirė, o 8 gydyti ligoninėje, per gegužės mėnesį jau fiksuoti 76 susirgimai. Infekcija pareikalavo net 2 žmonių gyvybių, ligoninėje gydyti 49 asmenys.
Palyginimui, pernai gegužės mėnesį fiksuotas 31 susirgimas erkiniu encefalitu.
Tuo metu kitu erkių platinamu susirgimu – Laimo liga – gegužę susirgo virš 1169 gyventojai, tačiau hospitalizuota buvo tik 11. Pernai gi šį mėnesį nustatyti tik 199 Laimo ligos atvejai.
Vilnietis papasakojo apie Laimo ligos simptomus: „Tirpimas sąnariuose, skausmas, galbūt nuovargis“:
