Dėl to susitikime susitarė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Albertas Stanislovaitis.
Pasak vidaus reikalų ministrės, kartu su aplinkosaugininkais ir saugomų teritorijų specialistais pavyko rasti mažiausią poveikį gamtai turinčius sprendimus.
„Papildomos sienos apsaugos priemonės būtinos, nes vien šiemet pelkėtose vietose pasienyje su Baltarusija neįleista apie 700 neteisėtų migrantų, nustatyta mažiausiai 13 kontrabandos gabenimo atvejų. Tačiau tai darome labai atsakingai kartu su aplinkos apsaugos specialistais vertindami galimą poveikį gamtai. Gavome aplinkosaugininkų patikinimą, kad poveikis gamtai bus minimalus“, – pranešime cituojama A. Bilotaitė.
Ministerija pabrėžia, kad jokių papildomų intervencijų ar miško kirtimų vykdyti nereikės, nes fizinis barjeras bus įrengiamas pasienio juostoje, t.y. ten, kur įrengtos stebėjimo sistemos.
Savo ruožtu Valstybės sienos apsaugos tarnyba taip pat organizavo pasitarimus su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovais dėl sienos infrastruktūros stiprinimo projektų saugomose teritorijose, esančiose prie valstybės sienos.
Prie sienos su Baltarusija fizinio barjero nėra apie 122 kilometrų ruože: iš jų beveik 58 kilometrai – prie pasienio vandenų ir apie 64 kilometro sausumoje, prie upelių ir pelkių.
Prie sienos su Rusija fizinio barjero neįrengta apie 230 kilometrų ruože: beveik visą šį atstumą sudaro pasienio vandenys ir apie septyni kilometrai yra sausumoje, prie upelių ir pelkių.
Tuose ruožuose, kur valstybės siena eina ežerais ir upėmis, siūloma šiuo metu nestatyti fizinio barjero.
Visą sieną su Baltarusija ir Rusija, įskaitant vietas, kur nėra fizinio barjero, pasieniečiai kontroliuoja stebėjimo sistemomis.
Fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija nuspręsta statyti po 2021-iais kilusio neteisėtų migrantų antplūdžio iš šios šalies. Lietuva kaltina Minsko režimą jo organizavimu ir vadina tai hibridine ataka.
