„Manome, kad per sausio mėnesį, artimiausią miesto tarybą, mes tą indeksavimo klausimą atnešime, išspręsime ir projektas judės į priekį“, – pirmadienį LRT radijui sakė savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas
Jo teigimu, tarybai bus pateiktas siūlymas pasinaudoti sutartyje numatyta „force majeure“ (nenugalimos jėgos – BNS) aplinkybe, tačiau ji gali kelti daugiausia diskusijų
„Tas skaičiavimas (kainos indeksavimo – BNS) yra pakankamai sudėtingas, jis bus tarybai pateiktas. Kur greičiausiai atsidarys daugiausia diskusijų, tai dėl koncesininko noro, mūsų nuomone, jis yra pagrįstas, – naudotis force majeure – nenumatytų aplinkybių – sąlygomis sutartyje. (...) Tai greičiausiai būtų karas Ukrainoje, kažkiek kovido lemti tiekimo grandinės sutrikimai“, – teigė A. Bužinskas.
„Bet tikrai nebus taip, kad savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šimtu procentų tas rizikas prisiims, lygiai taip pat dalį rizikų turės prisiimti ir koncesininkas“, – pridūrė jis.
Savivaldybės administracijos vadovas neįvardijo konkrečios indeksavimo kainos.
Tuo metu Vilniaus tarybos narys ir buvęs meras Artūras Zuokas teigė, kad neoficialiai kalbama apie 38 mln. eurų sumą.
„Mes kiek žinome iš kalbų savivaldybėje, tai buvo dar spalio mėnesį (...), tai kalbama, kad koncesininkas minėtą projektą nori indeksuoti 38 mln. eurų sumai“, – LRT radijui pirmadienį sakė A. Zuokas.
Vis dėlto, pasak A. Bužinsko, susidarius tokiai situacijai egzistuoja ir nedidelė projekto žlugimo rizika: „Užtat būtų gerai, kad tas projektas žlugtų ne dėl to, kad savivaldybė atsisako taikyti indeksavimo galimybę“.
Komentuodamas sustabdytas stadiono statybas jis teigė, jog „nieko dramatiško čia nevyksta“, bei tikino, jog savivaldybė iš koncesininko nėra gavusi jokių indikacijų apie ketinimus nebetęsti projekto.
„Tiesiog projektas pasiekė tą ribą, kuomet tolesnėms statyboms yra reikalingas bankinis finansavimas ir natūralu, kad tam finansavimui užtikrinti likusios sutarties šalys – (Vilniaus – BNS) savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – turi laikytis savo sutartinių įsipareigojimų ir uždaryti koncesijos klausimą“, – kalbėjo A. Bužinskas.
Jis pripažino, jog už tai, kad iki šiol neišspręstas kainos indeksavimo klausimas, iš dalies atsakinga ir sostinės savivaldybė bei šalies institucijos.
„O dėl kokių tiksliai priežasčių (atsirado indeksavimo problema – BNS), aš taip filosofuoti smarkiai nenorėčiau. Žinome, kad yra mūsų atsakomybė tą klausimą išspręsti, laikytis sutartinių įsipareigojimų ir žadame tą klausimą kaip įmanoma greičiau uždaryti“, – kalbėjo A. Bužinskas.
Pasak jo, stadiono statybvietėje iki šiol buvo ne tik valoma teritorija, bet ir pradėtos lieti tribūnos, klojami pamatai konstrukcijoms.
Nacionalinio stadiono statybos sustabdytos
Apie iki minimumo sustabdytas rugsėjį pradėtas stadiono statybas praėjusį ketvirtadienį pranešė projektą įgyvendinanti investicijų bendrovės „BaltCap“ valdoma įmonė.
Pasak stadiono koncesijos bendrovės „Vilniaus daugiafunkcis komplekso” įgaliotojo atstovo Luko Kavaliausko, pagal sutartį su Vilniaus savivaldybe bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo metu derinami statybų kainos indeksavimo klausimai, turintys esminės reikšmės projekto įgyvendinimui.
„Verslo žinios“ rašė, jog neaišku, ar koncesininko prašomas indeksavimas yra numatytas šalių pasirašytoje sutartyje, kokio dydžio indeksavimo prašoma, kokią įtaką tai turės projekto kainai bei viešojo sektoriaus įsipareigojimams.
Buvęs „BaltCap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis „Verslo žinioms“ yra sakęs, jog sutartis yra fiksuotos kainos, o palyginti su 2021 metų spaliu, kai buvo pasirašyta sutartis su ankstesne rangove „Veikmės statyba“, šio etapo darbų kaina išaugo 36 proc.
Pagal koncesijos sutartį visą jos laikotarpį koncesininkui turėtų būti sumokėta beveik 156 mln. eurų.
Pirmojo stadiono etapo statinius rugsėjį pradėjo statyti bendrovė „Naresta“, sutarties su ja vertė – 79 mln. eurų (be PVM). . Tačiau kiek kainuos visų etapų statyba, dabar neskelbiama.
Bendrovės vadovas Tadas Grincevičius BNS praėjusį ketvirtadienį teigė, kad aikštelėje vyksta tik minimalūs darbai.
Prokuratūra šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl „BaltCap“ fondo buvusio partnerio bei „Vilniaus daugiafunkcio komplekso“ buvusio vadovo Šarūno Stepukonio galimai pasisavinto turto. „BaltCap“ lapkritį jį atleido dėl netinkamai tvarkytų finansų ir kreipėsi į teisėsaugą.
Pasak įmonės, nuostolius lėmė tuometinio fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ valdytojo Š. Stepukonio veiklos pažeidimai. Vadovavimą fondui perėmęs Simonas Gustainis tuomet teigė, kad nuostoliai apsiribojo vienu asmeniu, vienu fondu ir kai kuriomis šio fondo įmonėmis.
„BaltCap“ Vilniuje turėtų pastatyti ir 25 metus koncesijos pagrindu valdyti Nacionalinio stadiono kompleksą.
Nuo gerovės milijonas jau pabėgo. Kas dešimtas prašo paramos makaronų, kad turėtų ką pavalgyti. Kas penktas gyvena žemiau skurdo ribos. Juk tokia makaroninė gerovė!
Parodomoji labdara yra vienas iš tų dalykų, kurių labiausiai neapkenčiu. Kadaise, prie Valdo, buvo madoj Vienos baliai. Kada sotūs ponai ir ponai susirinkdavo pašokti, pagerti, pasigėrėti savimi ir pasipuikuoti naujomis dizainerių suknelėmis.
Ir sumesdavo savo tyliai niekinamiems vargšams šimtą kartų mažiau, negu tos suknelės ir balius kainavo. Tačiau išsiskirstydavo laimingi ir patenkinti savimi, kumečiams plojant iš susižavėjimo. Juk ponai tokie gražūs ir dvasingi, ir jų tiek daug!
"Vienos baliai" nuėjo užmarštin su Valdu ir stojosi maltiečių sriubos amžius. Ją pilstydavo prieš kameras grybauskaitės ir šimašiai, linkevičiai ir net tam kartui laikinai sugrįžęs Valdas. Vakare ponai didžiuodavosi per valstybinį kanalą savo gerumu.
Iš šio parodomojo politikų gerumo, iš tolo trenkiančio mirtina puikybės nuodėme, šaipėmės, kritikavom, bjaurėjomės. Ir tai nuėjo į nebūtį, liko tik maltiečių sriuba ir Pirmosios Ponios palinkėjimai.
Tai kas čia, pasakysit, tau vėl nepatinka? Aš lenkiu galvą ir prieš tuos dainininkus, už dyką dalyvaujančius laidoje. Ir prieš savanorius, aplankančius senelius. Ir pats paskambinau tuo aukojimo telefonu.
Man šlykštu tai, kad valstybės neįgalumą ir valdžios nenorą padėti savo piliečiams bandoma dangstyti labdara. Visą gyvenimą dorai dirbęs vienišas žmogus gauna apie 300 pensijos, kurios nelabai užtenka net vaistams? Ir kiti žmonės turi suaukoti jo sriubai, kelis kartus per savaitę palaikančiai gyvybę?
Ir tik 300 su trupučiu tūkstančių galim? Saviems, kurie kenčia šalia? Ir kur tie tapinai, šurajevai ir kiti kovotojai, rinkę pinigus kovojančiai Ukrainai, kada jai pasaulis skyrė milijardų milijardus, kur jie dabar, kai pasaulis nebeskiria Ukrainai nieko?
Kur dingo premjeros ir aukšti bei gražūs prezidentai, kur jų gerovė? Kur mes esame, surinkę 5 milijonus dronui kenčiantiems kaimynams, bet nesugebantys surinkti 10 kartų mažiau savo broliams ir sesėms, kenčiantiems šalia mūsų, čia ir dabar?
Ar ir vėl viskas baigsis kaip visada? Paaukosim, pasijusim pasaulio teisuoliais ir užmiršim viską iki kitų Kalėdų? Ir valdžia, nesugebanti pasirūpinti savo piliečiais, liks teisi ir teisinga, pridengusi savo atsakomybės nebuvimą labdara ir mūsų gerumo jausmais?
2023-12-17 19:27:53
Audrius Bačiulis
3 d. ·
Vilniaus Centrinio Respublikinio stadiono statybos vyksta su nedideliu 30-ies metų pavėlavimu. Įdomu, atsižvelgus į infliaciją, per tą laiką milijardą spėjo išvogti, ar dar yra kur stengtis?
PALYGINIMUI:
- Kauno burmistras Antanas Merkys Sporto Halę nuo projektavimo pradžios iki pridavimo pastatė per 8 mėnesius;
- Vilniaus meras Artūras Zuokas Siemens areną pastatė per 12 mėnesių;
- Kauno meras Andrius Kupčinskas Žalgirio areną pastatė per 2 metus ir 11 mėnesių;
- Kauno meras Visvaldas Matijošaitis Dariaus ir Girėno stadioną nuo pamatų perstatė per 3 metus ir 10 mėnesių.
- Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas Algirdas Vileikis (beje, kaunietis) Centrinį Respublikinį stadioną pastatyti planavo per 5 metus. Statybos pradėtos 1987 metais, tęsiasi iki šiol.
