Metinis pajamų augimas paskutinįjį 2018 m. ketvirtį sumažino pagreitį, tačiau tempas vis tiek išliko aukštas.
Vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, ketvirtą praėjusių metų ketvirtį siekė 934 eurus. Tai yra 101 euru, arba 12 proc. daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
„Palyginti su atitinkamu trečiojo ketvirčio rodikliu (14 proc.), augimas sulėtėjo, tačiau vis vien išliko aukštas“, – sako „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.
Didėjančios pajamos augino išmokas
Didesnės pajamos bei atitinkamai didesnės socialinio draudimo įmokos lėmė ir dosnesnes socialinio draudimo išmokas: didėjo ne tik pensijos, bet ir dirbantiems žmonėms aktualios išmokos – pavyzdžiui, nedarbo ar ligos draudimo.
Vidutinė nedarbo išmoka, mokama už pilną mėnesį, per metus padidėjo 15 proc. – nuo 265 eurų 2017 m. pabaigoje iki 305 eurų paskutinį praėjusių metų ketvirtį. Beveik trečdaliu padidėjo ir išmokų gavėjų skaičius – nuo 45,1 tūkst. vidutiniškai per mėnesį paskutinį 2017 m. ketvirtį iki 59,5 tūkst. atitinkamą 2018 m. laikotarpį.
„Krizės ženklų čia nereikėtų ieškoti: 2017 m. pabaigoje buvo pakeistos nedarbo draudimo sąlygos – sumažėjo stažo reikalavimai, pailgėjo išmokos mokėjimo trukmė – dabar daugiau praradusiųjų darbą gali gauti nedarbo išmoką, o išmokos didėjo paaugus darbo užmokesčiui.
Nors yra vertinančių, jog pagerėjusios sąlygos darbą praradusiems gyventojams apsunkina naujų darbuotojų paiešką darbdaviams, kita vertus, pagerėja galimybės darbo netekusiam žmogui susirasti geriau jo poreikius ir kvalifikaciją atitinkantį darbą.
Mūsų požiūriu, geresnės nedarbo draudimo sąlygos didina socialinio draudimo vertę apdraustiesiems. Preliminariais duomenimis, taikant geresnes sąlygas, 2018 m. pavyko išlaikyti subalansuotą šios socialinio draudimo rūšies biudžetą“, – teigia J. Varanauskienė.
Padidėjo ir ligos išmokos: apmokėtų ligos atvejų skaičius per metus paaugo 6 proc., o vidutinė išmoka padidėjo 10 proc. Nepaisant to, kad pernai šios socialinio draudimo rūšies įmokos augo sparčiau negu išmokos, išlaidos vis tiek buvo 127 mln. eurų didesnės negu pajamos.
Planuojama, kad 2019 m. ligos socialinio draudimo rūšis jau bus subalansuota, kadangi buvo nuspręsta perskirstyti socialinio draudimo įmokų tarifus ir padidinti ligos draudimo dalį.
Savarankiškas darbas populiarėja
Per 2018 metus mažesnes negu minimalioji mėnesio alga (MMA) pajamas uždirbusių gyventojų dalis sumažėjo nuo 13,5 iki 10 procentų. Pernai gruodį mažesnes negu MMA samdomo darbo pajamas uždirbo 110 tūkst. žmonių – 40 tūkst. mažiau palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu. Iš jų 28 tūkst. įgijo geresnes socialines garantijas, kadangi už juos buvo sumokėtos papildomos įmokos.
„Mažų algų keliamas problemas socialinio draudimo sistemoje pavyksta mažinti, tačiau kyla naujų iššūkių, susijusių su savarankišku darbu ar populiarėjančiomis netradicinėmis veiklos formomis“,– sako J. Varanauskienė.
2017 m. savarankiškai dirbo ir socialinio draudimo įmokas mokėjo 95 tūkst. šalies gyventojų, besiverčiančių individualia veikla, individualių įmonių savininkų, mažųjų bendrijų narių. Dar 57 tūkst. asmenų dirbo su verslo liudijimais.
Vidutinės jų deklaruotos veiklos pajamos (pelnas) ar savo poreikiams paimtos lėšos buvo 8,3 tūkst. eurų per metus, arba maždaug 690 eurų per mėnesį. Tačiau net du iš trijų dirbančiųjų savarankiškai deklaravo iš šios veiklos uždirbę mažiau negu MMA, o ši riba ypač svarbi apskaičiuojant įgyjamas pensijų draudimo teises.
Dabartinė mokesčių reforma turėtų padėti padidinti šių asmenų socialines garantijas nedidinant socialinio draudimo įmokų. Nors pajamos, nuo kurių turi būti mokamos socialinio draudimo įmokos, padidėjo (nuo 50 iki 90 proc.), tačiau beveik perpus (nuo 37,9 iki 19,52 proc.) sumažėjo socialinio draudimo tarifas.
Vis dėlto, nevienodos samdomą darbą ir savarankiškai dirbančiųjų socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo sąlygos ir populiarėjančios netradicinės darbo formos, arba vadinamoji „uberizacija“, kels vis daugiau iššūkių socialinio draudimo sistemai.
Ši problema aktuali daugelyje šalių. Lietuvoje šį reiškinį iliustruoja sparti pavėžėjimo paslaugų plėtra ir sparčiai mažėjantis taksi paslaugas teikiančiose bendrovėse dirbančių vairuotojų skaičius.
„Tarptautinėse diskusijose apie socialinę politiką ir daugelyje šalių būdingą padėtį – skirtingas socialinio draudimo sąlygas užsiimantiems skirtingomis veiklos formomis – nerimaujama dėl to, kad netradicinės darbo formos tampa vis masiškesnės: naujos kartos žmonės kuria naujas darbinės veiklos tradicijas, didesnių pajamų į rankas pageidaujantys darbuotojai neatsispiria pagundai, o gal ir darbdavių spaudimui, tapti savarankiškai dirbančiais darbo paslaugų teikėjais ir taip atsisakyti dalies socialinių garantijų. Tai skatina mąstyti apie socialinio draudimo sistemos pokyčius“, – teigia J. Varanauskienė.
