Gyvybės langelis yra speciali, dažniausiai sveikatos įstaigos sienoje įrengta, kapsulė, kurioje galima anonimiškai palikti vaiką. Vos įdėjus naujagimį, budintį personalą pasiekia signalas ir jis yra nedelsiant perimamas į jų priežiūrą.
Pirmasis gyvybės langelis Lietuvoje buvo atidarytas prieš vienuolika metų, Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Dabar jų visoje šalyje yra jau dešimt – du Kaune, po vieną Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Marijampolėje, Alytuje, Tauragėje ir Jonavoje.
Vaikų teisių apsaugos tarnybos (VTAT) duomenimis, nuo 2009 metų metų gyvybės langelių dėka buvo išgelbėti 78 naujagimiai. Didžioji dalis jų vos 1-3 dienų amžiaus.
Vien per paskutinį mėnesį gyvybės langeliuose buvo palikti keturi kūdikiai. 2019 metais tokių vaikų buvo keturi, o užpernai – trys.
Kaltina pandemijos sukeltą nežinomybę
VTAT vadovė Ilma Skuodienė teigia, kad padvigubėjusį paliktų kūdikių skaičių galima sieti su visą pasaulį užklupusia pandemija. Jos manymu, galimai kaltas yra būsimų tėvų nerimas – tiek emocinis, tiek finansinis.
„Dabar gyvename tokiame uždarame rate – nieku neiti, nebendrauti, išlikti su kaip įmanoma mažiau socialinių kontaktų. Tas žmones tikrai emociškai, psichologiškai veikia, o ypač jeigu kreipiame dėmesį į besilaukiančias mamas. Joms dėmesys, palaikymas, gydytojų priežiūra yra būtina tuo laikotarpiu.
Pandemija, karantinas, ekstremali situacija – žmonės jaučia didžiulį nerimą dėl savo ateities, vaikų ateities, bijo prisiimti atsakomybę. Galbūt neturi galimybės finansiškai juos išlaikyti“, – aiškina vaikų teisių ekspertė.
Ekonominį ir psichologinį nestabilumą, kaip pagrindines šios augančios tendencijos priežastis, išskiria ir Krizinio nėštumo centro įkūrėja bei vadovė Zita Tomilinienė. Ji taip pat prideda ir tai, kad dalis moterų apie nėštumą sužino per vėlai, tad pagal įstatymus nebegali jo nutraukti. Tokiu atveju pasirinkimai lieka keli – auginti vaiką pačiai arba atiduoti į gyvybės langelį.
„Aišku, kad moterys nepalieka vaikų gerai neapgalvojusios. Dažniausiai tai būna kaip pasekmė krizės, kurioje ji buvo nėštumo metu.
Jeigu moteris nėštumo metu būtų sulaukusi tinkamos kompleksinės pagalbos, gal ji būtų nusprendusi pasilikti vaikelį ir auginti. Galbūt jai tiesiog trūko palaikymo ir pagalbos. Mūsų centre irgi yra buvę atvejų, kada kreipėsi moterys, kurios ketino vaikus palikti gyvybės langelyje. Kai kurios net ir turėdamos žinojimą, kad galės gauti materialinę pagalbą, viską, ko reikia vaikui, visgi apsisprendė jį palikti, kitos – gavę pagalbą pasiliko ir sėkmingai augina“, – pasakoja Krizinio nėštumo centro vadovė.
Kai kurie tėvai vaikus susigrąžina
Visgi, ne visos istorijos pasibaigia liūdnai – kai kurie tėvai, net ir palikę savo naujagimį gyvybės langelyje, persigalvoja ir bando jį susigrąžinti.
Z. Tomilinienės teigimu, tokie atvejai nėra labai reti, o mamoms kartais tenka su vaiku išsiskirti, kad suvoktų iš tikrųjų norinčios jį auginti:
„Jos būna, kad persigalvoja sekančią dieną po palikimo. Kai įgyvendina savo sprendimą, kurį nešiojosi visą ar pusę nėštumo, ji supranta, kad visai ne to nori. Supranta, kad ji tiesiog bijojo negalėsianti pasirūpinti vaiku. Bet kai jį prarado, paliko langelyje bei tuščiomis įsčiomis ir tuščiomis rankomis grįžo namo, tas skausmas išsiskyrimo yra toks didelis.
Moterys pradeda galvoti, kad nebesvarbios yra aplinkybės, dėl kurio jį paliko ir daro viską, kad susigrąžintų. Mes tokių atvejų esame turėję ne vieną“.
Gyvybės langelyje paliktus vaikus tėvai bandyti susigrąžinti gali per tris mėnesius. Iki 2019 m. tokių atvejų yra buvę vienuolika.
Jeigu biologiniai tėvai visgi nepareiškia noro susigrąžinti savo naujagimį, praėjus trims mėnesiams jam yra ieškoma naujų namų.
I. Skuodienė tv3.lt aiškina, kad tokiais atvejais vaikai niekuomet neatsiduria globos namuose – pagal įstatymą jiems yra privaloma surasti naujus, bent jau laikinus, globėjus.
„Pagal civilinį kodeksą yra griežtai apribota vaikus iki trijų metų apgyvendinti socialinės globos įstaigoje. Globos centro institutas aprūpina laikinais, budinčiais globėjais. Visi vaikai iki trijų metų perduodami globėjui jeigu tam yra būtinybė“, – teigia VTAT vadovė.
Liūdna statistika turi ir šviesiąją pusę
Pasak I. Skuodienės, su augančiu gyvybės langeliuose paliekamų naujagimių skaičiumi mąžta kūdikių, tėvų paliktų mirti, statistika.
„Dalykas, kuris yra džiuginantis, jeigu galima taip pasakyti šioje situacijoje, yra tas, kad vaikai yra paliekami būtent gyvybės langelyje. Turėjome atvejų kai vaikai paliekami ne langelyje ir tikrai tai gali turėti rimtų pasekmių jų sveikatai. {...}
Tie skaičiai tiek kūdikių mirties, tiek palikimo mažėja. Žmonės žino ir langeliais naudojasi. Aišku, pasitaiko vienas kitas atvejis, kai kūdikiai paliekami neįprastose vietose“, – pasakoja ji.
„Jeigu moteris žino, kad yra saugi galimybė palikti vaiką gyvybės langeliuose ir jis turės naujus įtėvius, kurie jį mylės, tai yra gera žinia, kad ji nepaliko jo kur nors patvoryje arba nenužudė“, – sako Krizinio nėštumo centro vadovė Z. Tomilinienė.
Už vaiko palikimą, norint jo atsikratyti, taip pat gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė – net iki 2 metų nelaisvės.
Svarbiausia – psichologinis palaikymas gimdyvei
I. Skuodienės nuomone, norint išvengti tokių atvejų ir kitais metais vėl nepadvigubinti gyvybės langeliuose paliktų vaikų skaičiaus, labai svarbu yra skirti kuo daugiau resursų nėščiųjų emociniam ir psichologiniam palaikymui.
„Išgyvename tikrai nepaprastą laikotarpį ir mūsų medicinos įstaigos tikrai dirba įvairiu tempu. Norėčiau, kad kiek įmanoma daugiau gydytojų ginekologų, akušerių jeigu mato, kad besilaukianti mama yra liūdnos nuotaikos, išgyvena neigiamus jausmus, atkreiptų ir skirtų jai daugiau dėmesio. Jeigu mato, kad yra būtinybė nukreiptų bent jau į poliklinikos psichologą, socialinį darbuotoją“ – aiškina VTAT vadovė.
Jos nuomone, šiuo metu pagalba nėščiosioms dažnai nėra suteikiama laiku, o tai pandemijos nežinomybėje gali sukelti prieštaringus jausmus.
Tokiai nuomonei pritaria ir Z. Tomilinienė:
„Turėjome tokių moterų, kurios iki gimdymo galvojo, kad paliks kūdikį gyvybės langelyje. Tačiau kadangi jos sulaukė psichologinio palaikymo, sužinojo, kokia pagalba būtų jeigu jį augintų, pamačiusios vaiką savo rankose persigalvojo.
Mūsų organizacijos vienas iš tikslų yra padėti tai moteriai pirmuosius kelis metus jį auginti, parūpinti vaikui visko, ko jam reikia – vežimėlį, sauskelnių, lovytę. Kartais ir finansinę pagalbą teikiame, dažniausiai – psichologinę, socialinę.
Kai moteris pamato, kad ir ji kažkam rūpi, ir jos vaikas rūpi, yra daugiau drąsos ir noro išsaugoti tą vaikelį“.
Paskutinis kūdikis paliktas Šiauliuose
Šiaulių Moters ir vaiko klinikos Naujagimių Skyriaus koordinatorė Vaida Aleksandravičienė pasakojo, kad mergaitė palikta lapkričio 11 d., 18 val. 17 min.
„Suveikė gyvybės langelio skambutis ir nuėjęs personalas rado paliktą moteriškos lyties, 3,5 kilogramo ramų naujagimį.
Rasta ji atrodė, kad yra maždaug pusės paros, nepilnai paros amžiaus. Gimdyta greičiausia namuose, nes virkštelė sutvarkyta ne medicininėmis priemonėmis. Atrodo sveika, gero svorio, be jokių sveikatos sutrikimų mergytė“, – teigė V. Aleksandravičienė.
Naujagimei buvo atlikti visi planiniai tyrimai. Patologijų ar sveikatos sutrikimų nenustatyta. Gydotojų teigimu, mergytė sveika ir tinkamai išnešiota.
„Jiems (paliktiems naujagimiams – aut. pas.) yra planiškai atliekamas visas ištyrimas – tiek dėl galimos infekcijos rizikos, tiek dėl galimų visų kitų vidaus organų patologijų. Tai ištyrimas yra atliktas lygiai taip pat, kaip ir visiems prieš tai buvusiems naujagimiams, ir patologijos, sveikatos sutrikimų tikrai nebuvo rasta. Mergytė tikrai sveika“, – tuomet pasakojo V. Aleksandravičienė.
