Už tokį nusikaltimą dar 2015-siais į teisiamųjų suolą sėdo Tomas Dapkūnas, Giedrius Valatkevičius bei dar vienas jų sėbras. T. Dapkūnui ir G. Valatkevičiui tuomet buvo paskirtos 5,5 metų įkalinimo bausmės.
Prabėgo keletas metų, kol Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad ši byla turi būti nagrinėjama iš naujo. Mat paaiškėjo, kad sprendimą priėmęs teisėjas galėjo bijoti sulaukti įtarimų korupcija.
Netikėtos aplinkybės
Apeliacinis teismas konstatavo, kad tuometinis Kauno apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas priimdamas nuosprendį „neabejotinai žinojo apie ikiteisminio tyrimo dalį, susijusią su galimu jo papirkimu siekiant palankaus teismo sprendimo būtent šioje byloje“ dėl prekybos žmonėmis.
„Šis faktas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad teisėjas R. Š., žinodamas šias aplinkybes, nebegalėjo išlikti nešališkas“, – rašoma teismo priimtoje nutartyje. Teisėsauga tiria įtarimus, kad prekyba žmonėmis kaltinamas G. Valatkevičius ir jo advokatas Drąsutis Zagreckas perdavė 15 tūkst. eurų kitam Kauno teisėjui, jog šis paveiktų R. Šviriną.
Apeliacinis teismas konstatavo, jog G. Valatkevičius „pagrįstai manė, kad jo bylą nagrinėjęs teisėjas, siekdamas išvengti įtarimų, galėjo priimti apeliantui tik apkaltinamąjį nuosprendį“. R. Švirinas jam buvo skyręs penkerių su puse metų laisvės atėmimo bausmę.
R. Švirinui įtarimai nebuvo pateikti, bet jis jo paties prašymu šiemet buvo perkeltas į Alytaus teismą. Apeliacinis teismas paskelbė, kad „dėl nurodytų aplinkybių buvo pažeista apelianto teisė į nešališką teismą“, todėl byla turi būti nagrinėjama iš naujo.
Išnaudojimo schema
Į prekybos žmonėmis tinklą pateko mažiausiai du nepilnamečiai asmenys. Viskas prasidėjo dar 2015 m. rugpjūtį, kai dėl vagysčių Lietuvoje vienas šešiolikmetis buvo priverstas slapstytis nuo jo ieškančios policijos. Kartu su juo slapstėsi vaikystės draugas, kuris tik neseniai buvo sulaukęs 18 metų.
Apie vagiliaujančius jaunuolius netrukus sužinoję vyrai ėmėsi veiksmų. Besislapstančiam nepilnamečiui, T. Dapkūno nurodymu, telefonu paskambino jį pažinojęs M. Balčius, kuriam tada pačiam buvo vos aštuoniolika.
T. Dapkūnas ir G. Valatkevičius tuomet sukūrė nusikalstamą planą pasinaudoti šešiolikmečio pažeidžiamumu bei sunkia jo materialine padėtimi. Nepilnametis taip pat buvo priklausomas nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, tad jam pasiūlyta vykti į Vokietiją, žadant gerą uždarbį.
Nepavydėtinoje padėtyje atsidūrusiam16-mečiui tuo metu kito pasirinkimo nebuvo, todėl jis sutiko. Netrukus nusikaltėliai padirbo netikrą asmens tapatybės kortelę ir šešiolikmetis buvo paruoštas išvežimui į užsienį. Šešiolikmetis kartu su vaikystės draugu buvo paimti tiesiai iš Vilniaus. T. Dapkūnas ir G. Valatkevičius atvyko jų pasiimti automobiliu.
Pakeliui į Vokietiją jaunuoliams buvo pravestas instruktažas, ką ir kaip, pasiekus kelionės tikslą, jiems reikės „dirbti“. Nuvykus į vietą, pasinaudojant išvežtųjų priklausomumu dėl užsienio kalbos nemokėjimo, gyvenamosios vietos, jokių pajamų ar pažįstamų bei galimybės grįžti į Lietuvą neturėjimu, jie buvo verčiami vogti iš parduotuvių alkoholinius gėrimus, maistą, įrankius.
Savaime suprantama, viską ką pavogdavo, jaunuoliai privalėdavo atiduoti „darbdaviams“. Jaunuoliai vogdavo net degalus, kad nusikaltėliai galėtų važinėtis po šalį. Jaunuoliai buvo verčiami vogti ir iš gyvenamųjų namų, bet jie to daryti neišdrįso.
Pirmasis policijai įkliuvo 16-metis, kurio vagystės Vokietijoje baigėsi jau po dviejų savaičių. Tada suveikus signalizacijai, jis įkliuvo Vokietijos policijai. Patekęs už grotų, vėliau jis buvo perduotas Lietuvai. Tuo tarpu šešiolikmečio draugas po nepilnamečio sulaikymo buvo išgabentas į Prancūziją, kur toliau buvo verčiamas vogti. Bet ir šio „karjera“ neužtruko, ten jis įkliuvo Prancūzijos teisėsaugininkams ir vėliau taip pat buvo deportuotas į Lietuvą.
Tik deportavus jaunus vagis paaiškėjo, kad už jų nusikaltimų slypi kur kas rimtesnis nusikalstamas tinklas. Kaip vėliau paaiškėjo, šie asmenys panašiomis aplinkybėmis į užsienį buvo išvežę ir dar vieną nepilnametį.
Kaip patenkama į pinkles?
Įvairaus amžiaus žmonės, o tarp jų ir paaugliai bei mažamečiai vaikai, pasinaudojant jų pažeidžiamumu, yra išvežami vykdyti įvairių nusikaltimų į pasaulio ir Europos miestus. Ten „dirba“ už maistą ar nedidelę sumą pinigų, dažnai gyvena itin sudėtingomis sąlygomis ir po truputį yra įtraukiami į rimtesnius nusikaltėlių tinklus stambesniems nusikaltimams atlikti.
Kaip rodo prekybos žmonėmis atvejų analizė, įtraukimo į prekybos žmonėmis tinklus būdai gali būti patys įvairiausi, bet dažniausiai vienokie metodai naudojami kol dar žmonės yra Lietuvoje, o visai kitaip elgiamasi jau išvykus iš šalies.
Lietuvoje populiariausi būdai – pažadai, apgaulė, įklampinimas į skolas – realias ar menamas, o išvykus iš šalies, „švelnus“ elgesys pasikeičia į tiesioginius gąsdinimus ar net fizinį smurtą. Verbavimo būdai Lietuvoje gali būti:
* „Gero, padoraus“ darbo pažadai.
* Siūlant didelius atlyginimus (pvz., 1000–2000 eurų per savaitę)
* Siūlant „gražų ir lengvą“ gyvenimą, „pasidairyti po pasaulį“, ir pan.
* Pasinaudojant asmenų pažeidžiamumu: siūlant draugystę, meilę, įgaunant pasitikėjimą; vaikams siūlant užsidirbti, turėti savų pinigų ir pan.
* Įstumiant į skolas, ypač asmenis iš sudėtingų, sunkiai besiverčiančių, socialinei rizikos grupei priskiriamų šeimų (nuperkant kokių nors gražių mažmožių, suteikiant nedidelių paslaugų ar paskolų) ir po to verčiant atidirbti, nes nesugeba grąžinti skolos.
* Primetant menamas skolas: bandoma įteigti, kad renkant informaciją, ieškant darbo, tvarkant dokumentus jau investuota tam tikra suma (dažnai labai didelė) ir todėl asmuo privalo atidirbti.
* Šantažas ir gąsdinimai dėl esą netinkamo elgesio, tam tikrų nusikalstamoms priskiriamų veikų ir pan.
