Kalytės Belos istorija iki ašarų graudi.Susipažinau su kalytės gelbėjimo eiga.Pirmiausiai kilo klausimas - koks likimas laukė nemylimo . apleisto šuniuko, jeigu ne ši jauna pora. Jie paaukojo naujametinę šventę, kad išgelbėtų gyvūną.Užantyje Ugnė šildė, širdies pasiuntė gerumo virpesius ir nedvejodami pora įsipareigojo - rūpintis, gydyti,mylėti , slaugyti.Argi galėjo jie pasielgti kitaip .Tikrai ne.Ugnės savanorystė -jos pašaukimas.Trumpai apie kitus jausmus:Atsirado piktų,žeminančių,skaudinančių žinučių Ugnės adresu, vien todėl, kad ji drįso pakviesti tuos, kurie gali, paaukoti lėšų Belos reabilitacijai.Ne sau,ne savo pramogoms.Ugnės draugas - sugeba tinkamai,kokybiškai, humaniškai pasirūpinti šeimos gerove.Ugnės kvietimas prisidėti prie Belos ateities perspektyvos buvo toks draugiškas,viltingas...Man taip gaila,kada gražią pareigą, atsakomybę dalis žmonių apdrabstė sunkiais purvais.Juk, prisiėmę globoti šuniuką,žmonės išgyvena moralinę skriaudą...Jautrumo, tiesos, bendradarbiavimo, pasitikėjimo, pagarbos tiems, kurie žeminate. Ir didelis ačiū tiems, kurie palaikote,padedate, tikite, pasitikite, dalinatės .Savanorystė - sunkus, bet labai reikalingas kelias .Aš kiekviena savo ląstele tikiu Ugnės ir jos draugo humanizmu.Ačiū jiems.

Ukrainai aukojom, parodėm kokie vieningi esam, padarom ir dabar panašiai, kas kiek galit
Pagarba tokiems žmonėms

Būtina žymiai griežtinti atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais ir taikyti realias laisvės atėmimo bausmes. Tik taip galima pažaboti niekadėjus.

Prisidedu ir vos ašaras laikau….

O siaube…..

Uzknisot jus tuos sunis branginti taip, lyg aukciausios dievybes kokios butu, jau zmogus seniai siknoj, o suo yra viskas