Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet daugiau nei 1,2 milijono žmonių miršta nuo infekcijų, kurias sukelia antibiotikams atsparios bakterijos.
Tyrimai rodo, kad antibiotikais gydomas maždaug vienas iš trijų ligoninėse besigydančių pacientų, tačiau apie 50 proc. atvejų antibiotikai yra skiriami neracionaliai. Gydytojus dar labiau baugina tai, kad gyventojai šiuos vaistus nusprendžia vartoti patys, nors serga paprasčiausiu peršalimu.
Be to, antimikrobinis atsparumas didinamas ir vartojant antibiotikais gydytų gyvūnų mėsą – tuomet atsparumą įgijusios bakterijos su maistu gali patekti į mūsų kūnus. Gyvulininkystės pramonėje antibiotikai naudojami ne tik gydymo, bet ir ligų prevencijos tikslais.
Kodėl susergama infekcijomis, kurių nebegali įveikti vaistai, ir kokį pavojų tai kelia visai sveikatos sistemai, plačiau kalbamės su Kauno klinikų gydytoja klinikine farmakologe Simona Stankevičiūte.
Žmonės miršta, nes nebėra efektyvaus gydymo
Antibiotikų atsparumas – kokio masto tai problema Lietuvoje? 2020–2021 m. skelbti duomenys, kad antibiotikų suvartojimas šalies ambulatorinėse ir stacionarinėse gydymo įstaigose buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje.
Lietuva nėra pačioje blogiausioje situacijoje. Istoriškai taip susiklostė, kad Europoje racionaliausiai antibiotikus skiria Skandinavijos šalys, o blogiausiai sekasi Pietų šalims – Ispanijai, Graikijai ir panašiai. Todėl ypač Pietų Italijoje, Graikijoje yra fiksuojamas didžiausias antimikrobinis atsparumas. Lietuva būtų kažkur per vidurį, bet faktas, kad mums nesiseka labai gerai, atsparumas antibiotikams, kaip ir jų suvartojimas, didėja. Tik nelabai tikslu vertinti minimų metų duomenis, nes pandeminis laikotarpis statistiką kiek iškreipia.
Skamba grėsminga, bet kiek realus scenarijus, kad greitai nebeturėsime, kaip gydyti tam tikrų ligų?
Jis jau yra įvykęs, ligoninėse dirbantys specialistai susiduria su tokiais pacientais, kurie užsikrėtę tokiais sukėlėjais, kurie yra viskam atsparūs. Išties šią problemą žmonėms būna labai sunku suprasti – galvoja, kas čia tokio nutiks, jei nuspręsiu pagerti kiek antibiotikų?
O kiekvieną kartą, kai vartojame antibiotikus, nors jų nereikia, išmokome bakterijas tapti selektyvesnėmis ir pasigaminti mechanizmus, kaip būti dar atsparesnėmis vaistams. Ir labai svarbu suprasti problemos mastą – gal tiems žmonėms, kurie neturi kažkokios sunkios ligos, apskritai mažiau serga infekcijomis, viskas bus gerai, jie neužsikrės kažkokiomis itin atspariomis bakterijomis.
Kai antibiotikus skiriame ir vartojame neracionaliai, netikslingai, taip tiesiog išmokome bakterijas pasigaminti ginklus prieš antibiotikus ir taip mažiname savo jėgas kovoti su jomis.
Bet į tai reikėtų pažiūrėti iš platesnės perspektyvos – jei žmogus serga onkologine liga ar jam yra atlikta transplantacija, arba jis serga autoimunine liga, pavyzdžiui, psoriaze, uždegimine žarnyno liga ir gauna sunkų, brangų ir sudėtingą gydymą. Jis sveiksta nuo tos ligos, tačiau jei toks žmogus visuomenėje arba ligoninėje užsikrečia tokia atsparia bakterija, jo gyvybė pakimba ant plauko ir tokie žmonės net miršta. Ir tai nutinka ne dėl pagrindinės ligos, kurią, pavyzdžiui, vėžį dabar galime išgydyti, bet bakterinių komplikacijų. Mano manymu, tai yra tragedija, nes to buvo galima išvengti racionaliai vartojant antibiotikus kažkada anksčiau.
Apie kokio pobūdžio infekcijas, ligas čia kalbame?
Puikiai žinome, kad bakterijos sukelia infekcijas – gali pažeisti kvėpavimo organus, sukelti plaučių uždegimą, sinusitą, pilvo infekciją, šlapimo organų infekciją, būtent pielonefritai, cistitai yra ypač sudėtingai gydomi antibiotikais. Problema ta, kad bakterija, kuri sukelia ligą, yra tokia „gudri“, kad turi įvairiausių atsparumo mechanizmų.
Pavojus dėl bakterijų atsparumo gresia visiems
Taigi iš esmės tokia atsparia bakterija susirgti gali kiekvienas?
Taip, nuo to neapsaugotas nė vienas. Žmonės, kurie turi vaikų, puikia žino, kaip dažnai jie serga įvairiomis kvėpavimo takų organų infekcijomis. Jos ypač šaltuoju metų laiku dažniausiai sukeliamos virusų ir jei tokias infekcijas pradedame gydyti antibiotikais, taip skatiname bakterijų selektyvumą, jos tampa vis atsparesnės antibiotikams ir ilgainiui vaiko organizme gali išsivystyti antibiotikams atsparių mikroorganizmų. Ir tada jau tos bakterijos galbūt tokiais pačiais simptomais sukels kažkokias sunkesnes infekcijas, toks vaikas gali užkrėsti ir kitus.
Taigi, viena vertus, pačiam žmogui piktnaudžiaujant antibiotikais ir užsikrėtus bjauresne infekcija, rizikuojama, kad organizmas nebegalės su ja efektyviai kovoti. Kita vertus, žmogus gali net nebūti ragavęs antibiotikų, bet jei pasigaus tokią infekciją, kuri bus atspari gydymui, gali susirgti sunkiai ir net numirti. Visi gali su tuo susidurti.
Neseniai išplatintas įspėjimas dėl didėjančio vienai antibiotikų grupei – karbapenemams atsparių infekcijų dažnio, kas kelia didelę grėsmę pacientams ir sveikatos priežiūros sistemoms. Lietuvoje šiai rezervine laikoma antibiotikų grupei atsparių bakterijų sukeltų infekcijų skaičius 2023 m. išaugo 35,2 proc., palyginus su 2019 m.
Bakteriniam susirgimui gydyti skiriami antibiotikai, jų yra įvairiausių rūšių, karbapenemai – viena antibiotikų grupių. Ji ypatinga tuo, kad turi platų veikimo spektrą ir veikia daug įvairiausių bakterijų. Bet bėda ta, kad jos sugeba pagaminti fermentus karbapenemazes, kurie ir skaido šios grupės antibiotikus.
Šie antibiotikai yra rezerviniai ne dėl kažkokių kitų priežasčių, kad jie būtų labai brangūs ir panašiai, bet dėl to, kad norime juos skirti tik tada, kai jų būtinai reikia, kad bakterijos neišmoktų pasigaminti to fermento. Nepaisant to, kad bandome skirti juos kuo rečiau, vis tiek jų prireikia gana dažnai. Ir turime tokių sukėlėjų, kurie gamina tą fermentą ir gali karbapenemus padaryti nebeaktyviais. Tokias bakterijas gydyti dar sunkiau, tada turime skirti toksiškesniu antibiotikus ir pan.
Ligoninėse dirbantys specialistai susiduria su tokiais pacientais, kurie užsikrėtę tokiais sukėlėjais, kurie yra viskam atsparūs.
Yra ir daugiau vaistų grupių, kurie turi platų poveikį, bet kai juos skiriame ir vartojame neracionaliai, netikslingai, taip tiesiog išmokome bakterijas pasigaminti ginklus prieš antibiotikus ir taip mažiname savo jėgas kovoti su jomis. Nepaisant to, kad antimikrobinis atsparumas yra pasaulinė problema, galime veikti vietiškai ir sumažinti tų atsparių bakterijų skaičių. Pradėti gali kiekvienas – susirgę peršalimu neturėtume iškart griebtis antibiotikų, o gydytis gulėdami lovoje – gerti sultinį, šiltus skysčius ir naudoti kitas gerai žinomas priemones.
Kas didžiausias kaltininkas, kad be reikalo vartojame per daug antibiotikų? Kaip žmonės jų gauna, jei jie parduodami tik su receptu?
Džiugu, kad antibiotikų įsigyti yra sunkiau ir vaistininkai sąmoningai jų be reikalo neparduoda. Tik realybė yra tokia, kad kartais ir gydytojai juos paskiria neracionaliai. Taigi čia labai svarbus abipusis bendradarbiavimas. Esu turėjusi pacientų, kurie tiesiog spaudžia, reikalauja išrašyti antibiotikus, ypač tėvai – vaikams. Prieš kurį laiką su kolegomis darėme tokį tyrimą viename Lietuvos regione, aiškinomės, kokius antibiotikus išrašo gydytojai vaikams. Tai matėme tokius atvejus, kai vienerių metų vaikui, kuris išvis pirmą kartą serga kažkokia liga, kuri greičiausiai yra virusinė, jau rašo plataus spektro antibiotikus.
Taigi taip ir gaunasi – žmonės nežinia kodėl reikalauja tų antibiotikų, tėvai labai prašo plataus spektro antibiotikų, o patys gydytojai kažkodėl – gal kiek apie tai primiršęs, gal kažkokių žinių trūksta – pasiduoda tokiam spaudimui... Kartais gal antibiotikai išrašomi „dėl ramybės“. Kita vertus, tą gal lengviau padaryti, mat pasekmės nėra akivaizdžios, kad paskyrus vaistą iškart įvyktų kažkokia komplikacija, visa tai didina riziką jau ateityje.
Bet ar čia nėra ir gydytojų aplaidumo, jei pacientai sugeba išprašyti vaisto, kurio pagal indikacijas nereikia? Valstybinė ligonių kasa ką tik paskelbė, kad net 43 proc. kompensuojamų antibiotikų receptų neatitinka nustatytų skyrimo taisyklių.
Aišku, kad tai negerai, reikia klausti, kodėl gydytojai taip elgiasi, rašo antibiotikus, kai to nereikia – ar tik dėl pacientų spaudimo, ar dėl nerimo, nesant galimybės iš naujo įvertinti pacientų sveikatos būklės po kelių dienų. Nes tikrai gali atrodyti, kad šiandien jų dar nereikia, bet kitaip gali paaiškėti po trijų dienų. Tai jei gydytojas žino, kad neturės galimybės pamatyti pacientą, gal į ateitį išrašo receptą ir taip užsisuka tas neracionalaus vartojimo ratas. Juo labiau kad stokojant diagnostikos paprastai skiriamas ne siauro, o plataus spektro veikimo antibiotikas, kas automatiškai didina žalą. Tad reikėtų permąstyti, kaip spręsti problemas, gal didinti apsilankymų pas gydytoją dažnį ir pan.
Per trumpas kurso vartojimas irgi prisideda prie atsparumo antibiotikams didinimo, nes taip išmokome bakterijas apie antibiotiką, bet galutinai jų neišnaikiname.
O dėl ligonių kasų taisyklių – dar kitas dalykas. Štai neseniai priimtas teismo sprendimas, kad gydytojas neatitiko vaistų skyrimo taisyklių, bet tą padarė teisingai. Bet jei net 43 proc. gydytojų receptus išrašė netinkamai, tai galbūt reikėtų peržiūrėti ir pačias taisykles, ar viskas gerai su jomis.
Jei jau ir reikia gerti antibiotikus, didelę meškos paslaugą padarysime juos vartodami ir kaip papuolė?
Visų pirma antibiotikai turi būti paskiriami reikiama doze. Savo klinikinėje praktikoje matau, kad taip yra ne visą laiką – kartais ji yra per maža dėl kažkokio netyčinio nežinojimo. Bet ir ką patys pacientai daro – jei parašomas 5 dienų antibiotikų kursas, po 3 dienų pasijaučia geriau ir toliau nebegeria. Toks trumpesnis vartojimas lemia tai, kad išnaikiname tik pačias jautriausias bakterijas, kurių galbūt buvo didžioji dalis, bet tų kelių dienų pritrūko, kad jos būtų galutinai išnaikintos. Taip bakterijos gavo informaciją, kaip atrodo antibiotikas, ją užsikodavo ir pradėjo kurti kokį naują fermentą, kaip tą antibiotiką naikinti. Taigi per trumpas kurso vartojimas prisideda prie atsparumo antibiotikams didinimo, nes taip išmokome bakterijas apie antibiotiką, bet galutinai jų neišnaikiname.
Ar nekenkia antibiotikus skiriant „profilaktiškai“?
Ypač odontologijoje antibiotikai po tam tikrų procedūrų skiriami „profilaktiškai“. Ar taip nėra jų vėlgi suvartojama perteklinai?
Yra labai aiškios gairės, kokioms pacientų grupėms, vertinant naudos ir rizikos santykį po tam tikrų procedūrų, reikia antibiotikų. Ir odontologai turėtų tuo griežtai vadovautis. Bet dažnu atveju tie vaistai yra paskiriami dėl bendros ramybės, galima sakyti, kaip „raminantys vaistai“. Tokia neracionali profilaktika būdinga ne tik odontologijoje, bet ir urologijoje bei kitur. Taigi reikia labai stiprių nervų, kad gydytojas neskirtų vaistų, kaip jų nereikia skirti.
Kita vertus, ir profilaktiškai skiriami antibiotikai 100 proc. neapsaugo nuo infekcijos atsiradimo. Bet jei pacientas pakliūna į rizikos grupę, jam atliekama tokia procedūra, po kurios rekomenduojama skirti kažkokią trumpą profilaktiką, tai pirmyn, tačiau problema atsiranda, kai tai skiriama visiems.
Kiek užsikrėtimo antibiotikams atsparia infekcija riziką didina gulėjimas ligoninėje? Teigiama, kad daugiau kaip 70 proc. atsparių bakterijų sukelia ligoninėje įgytos, tai yra hospitalinės infekcijos.
Kaip bebūtų, į ligoninę žmonės patenka dėl to, kad serga ir juos reikia gydyti. Bet, taip, kadangi ligoninėje vartojama daugiausiai ir įvairaus spektro antibiotikų, čia yra didžiausia rizika užsikrėsti itin atspariomis infekcijomis, hospitaliniais štamais. Buvimas reanimacijoje, vidaus ligų skyriuje vienareikšmiškai didina riziką užsikrėsti atsparia bakterija, nes šioje ligoninės aplinkoje jos aktyviai cirkuliuoja.
Bet tai nereiškia, kad reikia bijoti gulėti ligoninėje, jei to reikia. Tik svarbu ir ligoninės darbuotojams priminti apie racionalų antibiotikų vartojimą, suteikti žinių ir įrankių, kad šiuos vaistus skirtų tinkamai. Taip pat ligoninėje tiek pacientai, tiek personalas turi laikytis higienos, plautis rankas, aišku, tai nepadės išnaikinti hospitalinių infekcijų.
Atrodo, gyvename tokių technologijų laikais – naujų antibiotikų sukurti negalima?
Naujus antibiotikus sukurti labai sunku ir jų yra labai mažai. Išties visiškai naujų antibiotikų yra užregistruojama po vieną vaistą per dvejus metus ir tai jie yra skirti siauroms, specifiškoms bakterijoms gydyti. Šie antibiotikai dažniausiai skirti naudojimui ligoninėje ir tikrai taip nėra, kad be problemų galime laukti kažkokių naujų vaistų. Bakterijos yra labai gudrios ir tampa atsparios naujiems antibiotikams labai greitai.
Dėkoju už pokalbį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
