Centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenimis, daugiausiai infrastruktūros objektų viešųjų pirkimų sutarčių savivaldybė sudarė su trimis bendrovėmis: „Autokausta“ (47 sutartys, bendra vertė 166 mln. eurų), „Kauno keliai“ (42 sutartys, bendra vertė 42 mln. eurų) ir „Kauno tiltai“ (35 sutartys, bendra vertė 62 mln. eurų).
Vertinant Centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) informacinėje sistemoje esančius duomenis apie savivaldybės infrastruktūros objektų viešaisiais pirkimais susidomėjusius subjektus, pastebėta, kad pasiūlymus juose teikia mažiau nei pusė pirkimu susidomėjusių subjektų, o tai, anot STT, indikuoja galimą problematiką dėl nedidelio pirkimų konkurencingumo.
Savivaldybės pateiktais duomenimis, per daugiau kaip trejus metus – nuo 2019 metų iki šių metų balandžio pabaigos, savivaldybė atliko 509 su infrastruktūros objektais susijusius pirkimus, kurių vertė sudarė 456,5 mln. eurų.
Sprendimai – vieno asmens rankose
STT korupcijos prevencijos pareigūnai pastebėjo, kad visi sprendimai, susiję su nagrinėtų pirkimų sutarčių keitimais dėl kiekių ar apimčių, yra sukoncentruojami „vieno asmens rankose“.
Anot STT, infrastruktūros objektų darbų pirkimą inicijavusio padalinio vadovas priima sprendimą dėl leidimo atlikti sutarties keitimą, derina patį pakeitimą ir galiausiai pasirašo susitarimą dėl sutarties keitimo.
„Tokia situacija, kai tas pats asmuo nekontroliuojamas priima visus su sutarčių keitimais dėl keičiamų kiekių (apimčių) susijusius sprendimus laikytina korupcijos riziką didinančiu veiksniu, didinančiu neteisėtų susitarimų tikimybes“, – teigia STT.
Pasak tarnybos, šie sprendimai gali būti šališki dėl sutarčių keitimo nuostatų, sudarančių galimybę savivaldybei pasirinkti kaip elgtis – ar keisti sutartį, ar reikalauti, kad rangovas ją vykdytų savo sąskaita.
Anot STT, nustatyta atvejų, kai savivaldybei vykdant infrastruktūros viešuosius pirkimus, tiekėjai pateikia pasiūlymus, kurių kainos ženkliai viršija nustatytą pirkimo kainą ir pirkimas neįvyksta.
Paskelbus pakartotinį pirkimą ir nustačius didesnę kainą, tie patys tiekėjai pateikia pasiūlymus, kurių kaina yra mažesnė nei prieš tai buvo pateikta to paties objekto pirkime.
Pasak STT, savivaldybė nesiima pakankamų priemonių identifikuoti galimų draudžiamų susitarimų tarp viešųjų pirkimų dalyvių ir taip neužtikrina efektyvios konkurencijos.
Neįtraukia į pirkimų planą
Analizės metu nustatyta, kad beveik pusė savivaldybėje atliekamų pirkimų nėra įtraukiami į metinį pirkimų planą, neaišku, kuo grindžiama pirkimų vertė. Be to, egzistuoja galimybė infrastruktūros objektų viešuosius pirkimus vykdyti neatlikus pačios savivaldybės nustatytos rinkos tyrimo procedūros.
„Manome, kad pirkimo planuojamos vertės nepagrindžiant, iškyla reali grėsmė, jog bus netinkamai suplanuotos pirkimui skiriamos lėšos ir dėl to pirkimo eigoje gali tekti tikslinti / keisti pirkimo sąlygas, pirkimas gali neįvykti ar būti nutrauktas, gali vėliau tekti keisti pačią pirkimo sutartį arba galima nusipirkti labai nenaudingą prekę / paslaugą“, – skelbiama ataskaitoje.
STT pastebėjo, jog Kauno savivaldybės mažos vertės pirkimų planuota, rinkos tyrimais nepagrįsta ir viešai neskelbta vertė dažnai idealiai atitiko sudarytos pirkimo sutarties pradinę vertę.
Tarnybos teigimu, tokios aplinkybės sudaro palankias sąlygas kilti abejonėms tiek dėl planuojamo pirkimo atitikties rinkos kainoms, tiek ir galimo jos atskleidimo suinteresuotiems asmenims. Siekiant pašalinti minėtas rizikas, siūloma mažos vertės pirkimų vidiniuose dokumentuose pateikti informaciją, nurodančią, kaip buvo nustatyta ir kuo yra grindžiama planuojama pirkimo vertė.
Be to, pasak STT, pirkimo iniciatoriai turi per didelę diskreciją nustatant ar pagrindžiant planuojamą infrastruktūros objektų, kuriems privalomas techninis projektas, pirkimo vertę.
Kadangi savivaldybė šių pirkimų kainų nepatvirtina dokumentu, pirkimo iniciatoriai įgyja teisę priimti vienasmenius sprendimus dėl maksimalios perkamo objekto vertės nustatymo būdo.
Rekomenduoja didinti kontrolę
STT savivaldybei pateikė pasiūlymus dėl aiškesnio ir detalesnio viešųjų pirkimų procesų reglamentavimo ir papildomų vidaus kontrolės priemonių nustatyto.
Savivaldybė per tris mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
Kovą teisėsauga paskelbė įtarianti tuometinį Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių Vilių Šiliauską kyšininkavimu, pas jį kratų metu pareigūnai aptiko 140 tūkst. eurų.
Įtariama, kad jis iš nemažą dalį konkursų mieste laiminčios bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno galėjo paimti kyšį už palankius sprendimus sudarant ir vykdant statybų, rangos darbų sutartis.
Pareiškus įtarimus, V. Šiliauskas gegužę iš pareigų atleistas.
STT duomenimis, Kauno miesto savivaldybė miesto tvarkymui bei infrastruktūros plėtrai kasmet skiria nuo 16 iki 18 proc. savivaldybės biudžeto lėšų.
