„Augant visuomenės nepakantumui korupcijai ir stiprėjant teisėsaugos institucijų vidaus pažeidimų kontrolei, mažėja smulkiosios korupcijos mastai“, – rašoma STT ataskaitoje.
„Kartu tai rodo, jog bendras registruotų korupcinių nusikalstamų veikų skaičius labiausiai mažėja dėl būtent smulkiosios korupcijos dalies sumažėjimo“, – priduriama dokumente.
Anot STT, pernai Lietuvoje policija užfiksavo 165 papirkimo atvejus, tai yra šimtu mažiau nei 2018-aisiais.
Taip pat šalyje mažėjo papirkimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo atvejų. Tiesa, išaugo kyšininkavimų skaičius – 2019-aisiais registruoti 76 tokie atvejai, o 2018-aisiais jų buvo 38.
STT vykdytų sociologinių tyrimų duomenimis, kasmet vis mažiau gyventojų duoda kyšius. Praėjusiais metais 10 proc. apklaustų gyventojų atskleidė davę kyšį, 2016 metais tokių buvo 16 proc., 2005 metais – 27 procentai.
Dar didesnis pokytis matyti tarp valstybės tarnautojų – tik 2 proc. apklaustųjų nurodė pernai davę kyšį. 2011 metais kyšininkavę prisipažino 19 proc. tarnautojų.
Kyšius davusių įmonių vadovų dalis svyruoja tarp 5–8 procentų jau ketverius metus, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje stebimas stabilus jų dalies mažėjimas. Prieš 15 metų penktadalis įmonių vadovų prisipažino davę kyšį.
Taip pat, pasak STT, nuolat auga gyventojų dalis, kurie teigia, kad neduotų kyšio norėdami išspręsti jiems kylančias problemas. Teigiama tendencija stebima ir tarp valstybės tarnautojų bei įmonių vadovų.
Problematiškiausia sritimi išlieka sveikatos apsaugos sektorius. Šiame sektoriuje gyventojai dažniausiai susiduria su kyšio prievartavimo rizika, taip pat daugiausiai gyventojų būtent čia ir duoda kyšius.
Vienas iš keturių šalies gyventojų, kuriems per pastaruosius penkerius metus teko tvarkyti reikalus respublikinėse ligoninėse ar klinikose, teigė, kad iš jo tikėtasi kyšio. Šiek tiek mažiau gyventojų patyrė kyšio prievartavimą miestų ir rajonų ligoninėse, o mažiausiai – poliklinikose.
Tokios pat tendencijos vyrauja ir duodant kyšius – daugiausiai jų duodama respublikinėse ligoninėse ir klinikose.
Vis dėlto didžioji dalis gyventojų mano, kad korupcinė situacija Lietuvoje gerėja.
„Visos visuomenės grupės palankiai vertino korupcijos masto Lietuvoje pokyčius per pastaruosius penkerius metus: dauguma gyventojų mano, kad korupcijos mastas sumažėjo“, – pažymima STT ataskaitoje.
