Kone garsiausiai nuskambėjęs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) tikslas – šimtas Lietuvos sportininkų 2028 metų olimpiadoje ir daugiau medalių svarbiausiose varžybose.
Įmanoma ar ne per šešerius metus šalies olimpinę rinktinę užauginti pustrečio karto – ateities klausimas. Tačiau viltys esą mąžta dėl liepos 1-ąją įsigaliojusių Sporto įstatymo pakeitimų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad nuo šiol valstybės stipendijos skiriamos platesniam atletų ratui, taip pat valstybės lėšomis užtikrinamos socialinės garantijos. Skelbiama, kad stipendijų dydžiai ne tik padidėjo nuo 200 iki 1000 eurų, bet jų dydžiai suvienodinti turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams.
„Visi sportininkai valstybei yra svarbūs, reikalingi, visų jų pergalės garsina Lietuvą, visi jie labai daug dirba, tad ir atlygį visi turi gauti atitinkamą. Valstybės premijos – svarbi, bet tik viena iš sportininkų skatinimo priemonių. Labai svarbu ir kas mėnesį mokamos valstybės stipendijos“, – dar birželį teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Vis tik sąlygos pagerintos tik sportininkams, Olimpinėse varžybose ir pasaulio čempionatuose patekusiems tarp 16 geriausiųjų, o Europos čempionatuose – tarp 6 geriausiųjų sportininkų. Tokių lengvaatletų po reformos vos keli: disko metikai Mykolas Alekna ir Andrius Gudžius, ieties metikai – Edis Matusevičius ir Liveta Jasiūnaitė.
Besiruošiantiems čempionatams, Olimpinėms varžyboms ar jose dalyvavusiems – šnipštas. Jiems valstybės stipendijos nebepriklauso.
Viena tokių sportininkių – disko metikė, nacionalinė čempionė Ieva Zarankaitė.
Iki liepos jai, kaip perspektyviai sportinininkei, galinčiai įvykdyti olimpinės kvalifikacijos normatyvą, dvejus metus buvo skiriama 450 eurų olimpinė stipendija kas mėnesį. Dabar ji patenka tarp trečdalio kitų sportininkų, nebeatitinkančių kriterijų.
„Kriterijai labai aiškūs, elementarūs, bet pakliūti tarp TOP 6 Europoje yra labai sudėtinga. Tai reikalauja daug darbo“, – nurodo sportininkė.
Nors anksčiau skirta stipendija nėra didelė, anot jos, ji veikdavo kaip paskata tobulėti.
„Tai nuimdavo labai daug streso. Stipendija būdavo tarsi atlyginimas – iš jos kompensuodavosi mokesčiai, sveikatos draudimas. Nuo liepos aš ir kiti sportininkai nebegauname stipendijos. Niekas nežino nei ką daryti, nei kur dėtis – nieko“, – naujienų portalui tv3.lt kalba I. Zarankaitė.
„Dabar stipendija skatina sportuoti tik pačius geriausius sportininkus, kurių yra 4. Jie gaus tą papildomą finansavimą, gaus socialines garantijas. O su kitais, kurie neatitinka tų kriterijų, nežinia, kas bus... Turėtų paskatinti ir tuos, kurie siekia. <...> Tu stengiesi, dirbi ir galvoji, kad galbūt šįkart pavyks. Tai toks skatinimas kitų (tik užėmusių aukštas vietas – aut. past.) labai liūdnas atrodo“, – priduria ji.
Profesionalūs sportininkai – pakeliui į Užimtumo tarnybą
Stipendijas kaip sportininkų darbo užmokestį dar šį mėnesį įvardijo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas.
„Sportas nėra jų hobis, pramoga, tai jų darbas ir už jį turi būti atlyginta“, – deklaravo jis.
Tačiau dabar dalis sportininkų, netekusių stipendijų, priversti ieškoti papildomo finansavimo arba darbo Užimtumo tarnyboje, kuris neretai bus nutolęs nuo profesionalaus sporto.
Ne išimtis ir I. Zarankaitė. Kaip teigia disko metikė, Užimtumo tarnyboje jai jau siūlomas roletų pardavėjos arba vadybininkės darbas draudimo agentūroje.
Sprendimo dėl darbo naujienų portalui tv3.lt ji teigia nepriėmusi, nes dar neaišku, ar jį galės derinti su intensyviomis kasdienėmis treniruotėmis. Jei tektų sumažinti treniruočių krūvį, stipriai nukentėtų rezultatai.
„Man ką tik baigėsi Europos čempionatas. Pailsėsiu keletą savaičių ir man vėl prasidės treniruotės, stovyklos. Realiai, net negalėsiu normalaus darbo turėti, nes aš labai dažnai būsiu išvykusi. Darbdavys tiesiog nenorės tokio darbuotojo.
Čia sportininkams toks peilis. Aš pati Amerikoje studijavau, kur dauguma vaikų nori užaugę būti sportininkais. Jie mato, kad sportininkai gyvena gerai, yra turtingi, žinomi. Vaikai tą mato ir to nori siekti. Pasižiūri į Lietuvą – profesionalai darbo biržoje (Užimtumo tarnyboje – aut. past.) arba neaišku, ką daro. Ar vaikas norės sportuoti, kai matys, kad patys geriausi sportininkai sėdi darbo biržoje?“, – klausimą kėlė ji.
Tokių profesionalių sportininkų kaip I. Zarankaitė – ne vienas. Olimpinė čempionė, trišuolininkė Diana Zagainova įvardijo tai kaip „šių dienų realybę“.
Šimtas sportininkų olimpinėje rinktinėje – tik svajonės?
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė neabejoja, kad vadovaujantis tokia logika 2028 m. Olimpinėse varžybose išvysti Lietuvos atletų yra tiesiog neįmanoma.
„Bendro strateginio neturėjimą matome seniai. Siūlėmės su visuomeninėmis organizacijomis prisidėti rengiant strategiją. Buvo pasakyta, kad to nereikia“, – teigė ji.
D. Gudzinevičiūtė kaip pavyzdį pateikia Rūtos Meilutytės atvejį. Finansavimą reguliavus olimpiniam komitetui prie tuomet dar niekam nežinomos plaukikės tobulėjimo jis prisidėjo apmokant pasiruošimo į olimpiadą išlaidas Didžiojoje Britanijoje 2012-aisiais.
Pasikeitus tvarkai, dabar to olimpinis komitetas daryti nebegalėtų.
„Ji išauginta dar seniai, olimpinio komiteto lėšomis, kai kriterijaus, į kurį atsiremtų, praktiškai neturėjo“, – pridūrė ji.
Ministerija teigia rengianti naują programą
Dėl naujai įsigaliojusios tvarkos ir sportininkų kritikos naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Į užduotus klausimus buvo atsakyta jau anksčiau viešojoje erdvėje skeltba informacija.
Ministerijos teigimu, nuo kitų metų dar nepasiekusiems aukštų sportinių rezultatų atletams dienos šviesą turėtų išvysti rengiama nauja programa – Talentų ID. Ji bus orientuota būtent į talentingus, perspektyvius sportininkus, kurie dar nepelnė medalių ir pagal įstatymą negali pretenduoti į valstybės stipendijas. Programa veikti pradėti turėtų 2023-ųjų sausį.
Detalių, ar profesionalūs sportininkai, anksčiau gavę valstybės stipendijas, į jas galės vėl pretenduoti, ministerija nenurodė.
Nuo liepos 1 d. valstybės stipendija mokama 134 sportininkams. Aukščiausius laimėjimus pasiekusių sportininkų valstybės stipendija su mokesčiais siekia apie 3133 eurus (sportininkui mokama 2622 eurus, o valstybė sumoka dar apie 511 eurų mokesčių). Bendrai kas mėnesį atskirų sportininkų socialinėms garantijoms skiriama nuo 135 iki 511 eurų.
Nuo rugpjūčio pabaigos valstybės stipendijas gaunančių sportininkų skaičius turėtų padidėti iki 153 atletų.
Atsižvelgiant į pernai patvirtintus su loterijomis susijusių įstatymų pakeitimus, kurie įsigaliojo nuo šių metų liepos 1 d., Sporto įstatyme pasiūlyta sumuoti sportininkams skiriamų valstybės stipendijų ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto olimpinės stipendijos dydžius.
Tai reiškia, kad dabar sportininkams skiriama viena bendra stipendija, be to, ji padidinta 3 bazinės socialinės išmokos dydžiais. Stipendijos suvienodintos turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams už to paties lygmens aukšto meistriškumo varžybose iškovotas vietas, informuoja ministerija.
Nuo liepos 1 d. valstybės premijų, stipendijų skyrimą ir mokėjimą administruoja Nacionalinės sporto agentūra prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
