„Žinių radijo“ laidoje gamtininkas Marius Čepulis pabrėžė, kad didžioji dalis visuomenės nekreipia dėmesio į klimato kaitą.
„Visuomenei yra absoliiučiai nusispjauti, galime tiesiai šviesiai sakyti <...>. Aš tikiu, kad nelabai kas ir keisis žmonių suvokime, tol, kol nepradės smarkiai degti užpakalis. Kai prasidės mirtingumas, kai pamatys savo akimis, kas dabar yra, nors jau bus per vėlu, tada klaus, kodėl niekas nieko nedarė, kas čia atsitiko, kaip dabar turėtume gyventi ir taip toliau.
Mūsų krašte tai pastebėsime ne taip smarkiai, mus palies ne taip stipriai, vis gi esame Marijos žemė ir mus saugo Marija, juokauju, bet čia ir audros yra mažesnės“, – sakė M. Čepulis.
Jis akcentavo, kad didelės problemos, susijusios su klimato kaita, palies ir mus, tačiau tada susimąstyti bus per vėlu. Gamtininkas svarstė, kad žmonės šiuo metu į staigius klimato pokyčius nekreipia dėmesio, nes nemėgsta galvoti apie tai, kas bus ateityje, galvoja tik apie dabartį.
M. Čepulis atsakė ir į dažną gyventojų klausimą, kodėl visuomenė yra bauginama, nors žmonija yra išgyvenusi įvairių klimato anomalijų.
„Jeigu žmonės pasižiūrėtų laiko skalę, tai klimatas keitėsi per dešimtis tūkstančių metų, ne per 50, ne per 20 metų. Niekada klimatas nepasikeitė per 20 metų.
Na, jeigu nukrito asteroidas, tai tada taip, bet supraskite, kad dabar mes esame asteroidas, kuris nukrito, ir keičia tą klimatą per 20 metų. Viskas. Čia tik laiko skalė“, – akcentavo M. Čepulis.
Tokių staigių pokyčių dar niekada nebuvo
Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros doktorantas Laurynas Klimavičius teigė, kad jeigu temperatūra yra daugiau nei 30 laipsnių ir ji laikosi tris dienas ar ilgiau, tai jau yra stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra.
„Pagal cikliškumą klimatas dabar turėtų labai labai lėtai vėsti, o yra visiškai priešingai, jis labai labai stipriai šiltėja. Pokyčiai šiuo metu yra labai labai greiti, staigūs, kokių niekada nebuvo.
Na, ir kitas dalykas, kad žmonija visada gyveno ganėtinai pastovaus klimato sąlygomis ir niekada tokių didelių pokyčių žmonijai egzistuojant nebuvo. Vien dėl to yra baisoka, nes pakankamai didelė nežinomybė, kas bus ateityje.
Be abejo, žmonijos istorijoje buvo ir šiek tiek vėsesnių laikotarpių, ir mažasis ledynmetis viduramžiais, tačiau tie pokyčiai tikrai tikrai nebuvo tokie dideli, spartūs, kalbant apie vėsimą ir šiltėjimą, kaip yra dabar“, – sakė lektorius.
M. Čepulis pridūrė, kad svarbiausia, jog visi pasaulio žmonės sutartų, kad turime problemą, nes kovoti atskirai, kol bandome išsaugoti vieną mišką, o kitame pasaulio gale kertami dešimtys milijonų hektarų, nėra jokios prasmės.
Jis pridūrė, kad turbūt vis dėlto neįmanoma sutarti visiems pasaulio žmonėms šiuo klausimu.
Ar pakelės turėtų būti nešienaujamos?
Pašnekovai diskutuodami apie tai, ar Lietuvoje turėtų būti nešienaujamos pakelės, sutiko, kad tai atneštų daugiau naudos nei žalos.
„Aš manau, kad tai tikrai nėra blogai, ypač žiūrint iš meteorologo pusės. Žaliosios erdvės yra gerai, jos vėsina, bet visada yra kita problema, žmonėms rūpi ir jų sveikata, erkių yra daug, tai natūralu, kad žmonės jų bijo, bijo susirgti“, – sakė L. Klimavičius.
M. Čepulis teigė, kad kuo daugiau žalių erdvių, tuo geriau.
„Parodykite man žmones, kurie vaikšto pakelėse ir ten poilsiauja bei vaikšto. Tai čia nesąmonė. Erkės visiškai čia ne prie ko. Nešienaujamos pakelės smarkiai vėsina.
Ne visur reikia tų pievų, bet šalikelės, žiedai, pakelės, ten tikrai gali klestėti natūralūs žolynai ir tuo pačiu saugotume bioįvairovę. Kuo daugiau yra žalių erdvių, tuo yra geriau. Apie grožį galėsime vėliau pagalvoti, dabar mums reikės išgyventi“, – pabrėžė gamtininkas.
Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkė prof. Jūratė Kamičaitytė sutiko, kad žalių plotų miestuose turėtų būti daugiau.
„Kai kurių procesų pakeisti neįmanoma, bet prisitaikyti įmanoma. Tos pagrindinės prisitaikymo priemonės yra mėlynoji ir žalioji infrastruktūra.
Žalioji nešienautas pievos, medžiai, minkšti paviršiai, atitinkamos kombinacijos, o mėlynoji yra vandens telkiniai ir jų strategiškas išdėstymas miestuose, palaikymas natūralių ekosistemų, neurbanizavimas, jų nenaikinimas, pakrančių natūralių neurbanizavimas“, – sakė ji.
Mokslininkė pridūrė, kad architektai paprastai vadovaujasi esamais standartais, todėl valstybės atsakomybė keisti standartus ir techninius reglamentavimus.
„Svarbu paminėti ir žalumo indekso kūrimą, kai reikalaujama bet kuriame projektuojamame sklype tam tikras procentas žalių minkštų paviršių ir numatomos priemonės, kaip tai padidinti ar išsaugoti. Jei tai nustatysime įstatyminiu lygmeniu, kad tai privaloma, tai architektai to ir laikysis“, – tvirtino J. Kamičaitytė.
Gydytojas: žmogus yra gyvūnas, kuris visada suras būdą, kaip save žaloti
Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas „Žinių radijuje“ tvirtino, kad Lietuvos gyventojams dabartiniai alinantys karščiai nėra įprasti, tačiau tai nėra žmogaus sveikatai pavojingi karščiai.
„Pavėsio ir būdų, kaip atsigaivinti, tikrai turime. <...> Tačiau žmogus yra gyvūnas su neišpasakyta fantazija ir jis visada suras būdą, kaip save žaloti. Netgi per tokius saikingus karščius kai kurie piliečiai nusprendžia viduryje dienos 3–4 val. saulėkaitoje šienauti be kepurės, be apsaugos nuo saulės, gerdami alų, paskui kažkodėl pasijaučia blogai.
Yra žmonių, kurie nusprendžia pasportuoti esant 35 laipsnių karščiui ir nubėga 15 kilometrų be jokio pavėsio. Kiti bando maksimaliai atsivėsinti, nepaisant to, kad lauke yra 35 laipsniai, o savo automobilyje kondicionieriaus dėka temperatūrą nusimažina iki 18 laipsnių, po to kažkodėl skundžiasi skaudančia gerkle“, – vardijo gydytojas.
Jis pridūrė, kad kai kuriems gyventojams trūksta suvokimo, jog reikia bandyti apsaugoti save nuo įvairių sveikatos problemų per alinančius karščius ir nesiimti kraštutinumų.
VU „Santaros" klinikų kardiologas Pranas Šerpytis tvirtino, kad vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurie serga įvairiomis ligomis, karščio bangų poveikis gali būti didesnis.
„Reikia turėti galvos apdangalą, gerti nemažai skysčių, negalima gerti alkoholinių gėrimų, daug kavos, nes tai sukelia stresinį poveikį. Reikėtų gerti mineralizuotą vandenį", – patarimais dalijosi gydytojas.
Jis pridūrė, kad svarbu naudoti ir kremus nuo saulės, dėvėti natūralaus audinio rūbus.
Visą „Žinių radijo“ laidą žiūrėkite čia:
