Policija pabrėžia, kad ikiteisminių tyrimų, susijusių su narkotikų vartojimu ir platinimu, daugėja, tačiau išaiškinti jų platintojus, savo veikla užsiimančius socialiniuose tinkluose, yra itin sudėtinga.
Skaudžių pasekmių toli ieškoti nereikia. Praėjusių metų pabaigoje Marijampolėje mirė neaiškios kilmės kvaišalais apsinuodijęs 16-metis. Tada medikai rėžė atvirai, jaunų pacientų tik daugėja. Ir čia pat pateikė vos 8 metų berniuko pavyzdį, kuris dėl apsinuodijimo kvaišalais atsidūrė ligoninėje.
Situaciją dar labiau apsunkina neaiškios kilmės narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Ekspertai skaičiuoja, kad oficialiai tokių medžiagų suskaičiuojama apie 800, o tai tik apsunkina bandant padėti apsinuodijusiam vaikui. Policijos atstovai tirdami atvejus, kuo vaikai galėjo apsinuodyti ir kas pardavė jiems kvaišalų, teigia pastebintys, kad šiuo metu dažniausiai į jų rankas patenka garinamieji skysčiai.
Plačiau apie nepilnamečių vartojamų narkotikų problematiką Lietuvoje, pokalbis su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus viršininku Vidu Ogulevičiumi ir Kriminalinės policijos informacijos analizės poskyrio vyriausiaja tyrėja Irena Rinkevičiūte-Jevdokūnina.
Kiek stipriai yra išplitusi narkotikų problema tarp jaunimo? – pasiteiravome pašnekovų.
Vidas: Dirbu organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriuje. Esame atsakingi Alytaus apskrityje už sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ištyrimą. Praktika rodo, kad dauguma tokių nusikaltimų būna susiję su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu, disponavimu, platinimu.
Problema yra labai rimta, ypač kai tai liečia jaunąją kartą, mūsų vaikučius. Skauda, kai susiduriame su tokiomis problemomis, kurios yra visoje Lietuvoje, ne tik mūsų Alytaus apskrityje.
Apmaudu, kad dažniausia kovojame su pasekmėmis šių negerų dalykų. Tiriame jau padarytus administracinius nusižengimus arba nusikaltimus, susijusius su narkotikais. Paminėsime, kad 2022 m. Alytaus apskrityje buvo padaryti 288 administraciniai nusižengimai, o praėjusiais metais jau 637 administraciniai nusižengimai, kuriuos padarė nepilnamečiai asmenys.
Kalbant apie psichotropines medžiagas, tabako gaminius, tai dėl elektroninių cigarečių naudojimo, turėjimo (įskaitant ir tabako gaminius), Alytaus apskrityje 2022 m. turėjome 51 atvejį. Alytaus mieste buvo 20 atvejų, iš jų net 16 – mokyklų teritorijose. O praėjusiais metais atvejų skaičius išaugo iki 228.
Žinoma, šis skaičius nebūtinai atspindi tai, kad nepilnamečiai pradėjo daug stipriau vartoti. Čia labiau dėl policijos iniciatyvų, tam tikrų vykdytų akcijų. 2023 m. skyrėme sustiprintą dėmesį šiai problemai. Dirbome prie mokyklų su bendruomenės pareigūnais, pasitelkdavome patrulius, kinologus, keldavome dronus.
Todėl tie skaičiai ir atrodo didesni, jei lygintume 2022-sius ir 2023-sius. Daugiau patruliavome prie mokyklų, parkų, jaunimo susibūrimo vietose. Matome pačių pareigūnų darbo rezultatus, kurie stipriai paveikė statistiką. Dėmesį į šią problemą atkreipia skaudūs atvejai, kai vaikai patenka į gydymo įstaigas, ligonines.
Irena: Buvo atvejis, kai mažametis mokyklos tualete apsinuodijo neaiškiomis medžiagomis. Po to paaiškėjo, kad jis parūkė elektroninę cigaretę su neaiškiu skysčiu.
Atitinkamai policija dalyvauja projektinėse veiklose. Alytaus miestas dalyvauja Vidaus reikalų ministerijos inicijuotame Nepilnamečių narkotikų vartojimo ir platinimo prevencijos mokyklose bandomajame projekte. Projektas įgyvendinamas septyniose pasirinktose šalies mokyklose – Klaipėdos rajone, Vilniuje ir Alytuje. Projekto tikslas – sukurti efektyvų narkotikų prevencijos mokyklose mechanizmą ir jį išbandyti.
Viso projekto metu bus įvertintas ir atnaujintas narkotinių medžiagų vartojimo atpažinimo ir reagavimo mokyklose algoritmas, patikrintas dabar taikomų prevencinių priemonių paveikumas. Ypatingas dėmesys bus skiriamas visų prevencijos dalyvių įtraukimui ir jų kryptingam veikimui
Į ateitį šie klausimai bus sprendžiami dar intensyviau. Išfiltruojame ugdymo įstaigas, kuriose daugiausia pažeidimų fiksuojama. Tada tose vietose būna stiprinamas patruliavimas, atkreipiamas dėmesį į nusikaltimus darančius nepilnamečius.
Kiek į šios problemos užkardymą įsitraukia vaikų tėvai, mokytojai?
Vidas: Tenka daug bendrauti tiek su vaikų tėveliais, tiek su pedagogais ir socialiniais darbuotojais, kurie susiduria su nepilnamečių padarytais nusikaltimais. Turime tokių pavyzdžių, kai kreipiasi į policiją vienas iš tėvų, kuris sako, kad jo 13-14 metų dukra galimai vartoja narkotines, psichotropines medžiagas. Tėvai patys atlieka kraujo tyrimus ir yra randama kartais net ne 1 ir ne 2 psichotropinių medžiagų pėdsakų.
Čia jau yra pasekmės. Mes tada aiškinamės iš kur buvo gautos tos medžiagos. Nustatome tuos asmenis, sulaikome, atliekame ikiteisminius tyrimus, bet jau paties vaiko sveikata būna sužalota, ta didžiausia žala būna padaryta.
Todėl būtina nuo pat mažų dienų skirti dėmesį švietimui, suteikti vaikams informaciją apie narkotikų žalą. Reikia apie tai kalbėti su darželinukais, pradinukais. Taip pat turi pasijungti ir mokyklos, pedagogai, vaikų šeimos. Visų pirma vaikai juk ateina iš šeimų. Jei namuose abu tėvai rūkys elektronines cigaretes, tai tikrai daug šansų, kad ir jų vaikas pabandys. Turėtų būti bendra sistema ir požiūris tiek tėvų, tiek pedagogų, tiek pareigūnų.
Matome dar tokią problemą švietimo įstaigose, kur vienoje vietoje būna šimtai vaikų. Vienas vaikas gal ir nevartotų, jam nebūtų intereso, bet kai susidaro būrys iš kelių vaikų, išryškėja tas vadinamasis „chebros“ principas. Tada vaikai irgi nori kažką išbandyti, parūkyti. O ką konkrečiai, net nelabai ir domisi. Svarbu draugai pasiūlo ir nebesugeba atsisakyti, nes nori būti kieti, gerai atrodyti prieš draugus.
Kėlėme klausimą savivaldybės vadovams, kad mokyklos būtų labiau stebimos, prižiūrimos. Bet nelabai kai kuriems tėveliams patinka, kad jų vaikų kuprines kažkas kraustytų ir tikrintų. Mes norime bendrų elgesio tvarkos taisyklių, kurios neleistų narkotinėms medžiagoms patekti į mokyklos teritoriją. Būtų tikrinami įsinešami daiktai, galima skenuoti metalo detektoriais, kurie fiksuotų draudžiamas medžiagas.
Mokyklos, matome, būtų suinteresuotos dėl tokių patikrinimų. Iniciatyvų anksčiau trūkdavo, bet po truputį ledai pajudėjo. Yra aktyvių pedagogų, kurie visais atvejais informuoja policiją apie įtartinus atvejus mokykloje. Nedelsiant būna vykstama į mokyklą, imamasi atitinkamų teisinių priemonių.
Ar galima teigti, kad narkotikus vartoja vis jaunesni?
Irena: Šiaip nemažai tokių pažeidimų daro jaunesni nei 16 metų amžiaus vaikai. Jie jaučiasi „nebaudžiami“. Kas susiję su Alytaus apskritimi, tai nėra taip, kad vartojančiųjų amžius labai jaunėtų. Vis tiek pagrindą sudaro asmenys nuo 16 iki 18 metų. Aišku, pasitaiko atvejų, kai kažką išbando lankydami dar pradines klases.
Kiek kainuoja narkotinės medžiagos?
Irena: Kas susiję su elektroninėmis cigaretėmis, tai populiaru dalintis. Dažniausia įsigyja internetu arba paprašo, kad nupirktų 12-tokas ir tada grupelėse dalijasi. Pareigūnų užfiksavimo atveju būna taip, kad pagavo 5 ir tik pas vieną randa cigaretę, nors visi būna parūkę.
O būna ir skelbimų internetinėje erdvė, kuriamos atskiros grupės. Ten užsisako, parsisiunčia, tai ir 60, ir 100 eurų gali kainuoti. Viskas vyksta vieni per kitus, todėl labai aktualu sustiprinti mūsų tarpusavio tinklą – pareigūnų, mokyklos bendruomenės ir tėvų. Ir tėvai gali tuos dalykus aptikti, reikia tik tam skirti laiko.
Vidas: Žolės dozę tiek anksčiau, tiek dabar galima už 10 eurų nusipirkti. O elektroninės cigaretės tapo vos ne mados reikalu. Kai į tuos skysčius yra primaišoma psichotropinių medžiagų, turime jau visai kitą atsakomybę.
Šiai dienai turime laisvą judėjimą po visą Europą, kai galima netrukdomai kirsti valstybių sienas. Norint tam tikrose valstybėse nusipirkti elektroninių cigarečių, kartais pakanka priklausyti kažkokiai uždarai grupei. Susimoka, jiems nurodomos koordinatės ir jie pasiima tas medžiagas.
Jei mokausi kažkokioje mokykloje ir mano klasėje 1-2 rūko, tai automatiškai visi žino į ką gali kreiptis. Aišku, taip nėra kiekvienoje mokykloje. Gal didžiuosiuose miestuose ši problema opesnė.
Iš kur nepilnamečiai gauna pinigų narkotinėms medžiagoms?
Irena: Vienas iš variantų, aišku, yra tėvai, kurie kasdien papildo vaiko piniginę. Taip pat pastebime tendenciją, kad vagysčių skaičius yra padidėjęs. 2022 metais turėjome 37 atvejus, tai praėjusiais metais jau 118, kur figūruoja nepilnamečiai asmenys.
Jaunesni vaikai vagia gumą, šokoladuką, gal dėl to, kad jam pačiam tokių dalykų reikia. Bet yra atvejų, kai vagia brangesnius skutimosi peiliukus, alkoholinius gėrimus, saldainių dėžutes. Ir suaugusieji tokius dalykus vagia, tada parduoda, o gautus pinigus išleidžia narkotinėms medžiagoms.
Kokių skaudžiausių atvejų pasitaikė pavartojus narkotikų?
Vidas: Mirtinų atvejų mūsų apskrityje nebuvo, bet iš esmės kiekvienas atvejis yra skaudus. Ypač tėvams, artimųjų aplinkai. Vaikui patekus į ligoninę, to paprastai nenuslėpsi, nes mato draugai, kaimynai, giminės.
Buvo atvejų, kai tėvai perkelia nepilnametį į kitą mokyklą ar net pakeičia gyvenamąją vietą. Pasekmės būna skaudžios. Vaikai patenka į medikų, psichiatrų rankas, kur gydymas užtrunka ilgą laiką.
Į policiją kartais kreipiasi tėvai tiesiogiai, nes nebežino, ką daryti ir kaip elgtis. Ypač, kai situacija jau būna sudėtinga ir jaunas žmogus būna toli pažengęs narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojime. Tokie atvejai – skaudžiausi.
Koks socialinis narkotikus vartojančio vaiko portretas?
Vidas: Aplinka nelabai turi reikšmės, kiek rodo mūsų darbinė praktika. Šeima gali būti materialiai apsirūpinusi, vaikui nieko netrūkti. Daugiau iškyla psichologinės problemos. Pavyzdžiui, kai šeima skiriasi, tada atžala būna užmirštama, jai mažiau skiriama dėmesio. Tada vaikas ieško paguodos gatvėje, pas draugus.
Buvo konkretus atvejis, kai tėvai skyrėsi. Kol užtruko skyrybų procesas, vaikas per pusmetį įniko į psichotropines medžiagas.
Irena: Turime atvejų iš bendruomeninių globos namų. Vaikai pabėga, keletą dienų nebūna, o tada jau grįžta apsvaigę. Iš tiesų, vaikai iš visokiausių aplinkų gali susidurti su narkotikų problema.
Į ką tėvai turėtų atkreipti dėmesį?
Vidas: Jei tėvai kasdien domėsis, ką jų vaikas veikia, su juo bendraus, turėsime visiškai kitą situaciją. Galima pasiteirauti, kiek ir kam vaikas išleidžia pinigų. Sumažės tikimybė, kad vaikas pradės vartoti narkotines medžiagas.
Gal mažiau svarbus klausimas, kiek tu gavai už matematiką, bet geriau pasiteirauti, kaip vaikui sekėsi po mokyklos, su kokiais draugais susitiko, ką veikė? Daugiau domėtis užklasine veikla. Nereikia akcentuoti, kodėl vaikas gauna vieną ar kitą pažymį. Vaikas tiesiog neišsikalbės. Jis ieškos kitų žmonių, su kuriais galės pabendrauti jam aktualiomis temomis.
Reiktų būti ne tik tėvais, bet ir draugais, bendražygiais, bendraminčiais. Kalbėti, dalintis, bendrauti įvairiomis temomis. Padidės tikimybė, kad vaikas išdrįs išsikalbėti.
Irena: Dalis dabartinių tėvų užsiciklina, kad vaiko teisės yra viršūnė ir jie nieko negali pasakyti, padaryti. Nereikėtų to daryti. Būtent šeima yra pagrindinis institutas, kur formuojama asmenybė. Tikrai nereikia bijoti pakelti toną, kai to reikia.
Primename, kad nuo vasario 6 d. startavo Lietuvos policijos pasitikėjimo telefono linija „Narkotikams - NE“. Telefono numeriu 8 700 60 777 galima pranešti apie žinomus narkotikų platinimo atvejus. Telefono linija veikia darbo dienomis nuo 7 val. iki 20 val.
Daugiau skaudžių vaikiškų patirčių ir akistatų su žiauria gyvenimo realybe – tik per „Go3“ televiziją rodomame draminiame seriale „Šiukšlyno žmonės“. Edmundo Malūko romano motyvais kurtame seriale vaidina žinomi Lietuvos aktoriai – Mantas Jankavičius, Indrė Patkauskaitė, Marius Jampolskis, Toma Vaškevičiūtė, Marius Repšys, Eglė Jakcaitė, Ramūnas Abukevičius, taip pat jaunosios kartos atstovai – Elijas Malinauskas ir Vilnė Abukevičiūtė.
